Rusijai užpuolus Ukrainą vos per kelis mėnesius tiek Jungtinės Valstijos, tiek Europos Sąjunga, tiek kitos institucijos paskelbė sąrašą turtuolių, kuriems taikomos įvairiausios sankcijos – nuo draudimo atvykti iki jachtų ar kitokio turto konfiskavimo.
Romanas Abramovičius neteko savo valdyto Londono „Chelsea“ futbolo klubo, Ališero Usmanovo turtus užsienyje aiškinasi Vokietijos tyrėjai.
Plieno magnatas Aleksejus Mordašovas jau nebėra didžiausias kelionių kompanijos „Tui“ akcininkas.
Sankcijos taikomos ir kitiems – tiek Rusijos VTB banko vadovui Andrejui Kostinui, tiek „Rosneft“ valdybos pirmininkui Igoriui Sečinui.
Tačiau yra ir išimčių. Prasidėjus karui tik Kanada ir Australija ėmė taikyti sankcijas 62-ejų Vladimirui Potaninui. Vėliau prisijungė ir JAV bei Didžioji Britanija. Tačiau Europos Sąjunga – iki šiol ne.
Turtai gerokai išaugo
Kas tas oligarchas, kuris europiečiams tebelieka toks svarbus, kad net neliečiamas? V.Potaninas laikomas vienu turtingiausių rusų ir prezidento Vladimiro Putino patikėtiniu.
Jis puikiai pasipelnė pigiai supirkinėdamas Vakarų kompanijų, kurios po 2022-ųjų vasario 24-osios pradėjo trauktis iš Rusijos, verslus. Dar prieš karą Ukrainoje oligarcho turtą „Forbes“ įvertino 17 mlrd. dolerių, dabar – jau beveik 24 mlrd. dolerių.
Tiesa, V.Potaninas įspėjo, kad gali pasikartoti 1917 m. perversmo scenarijus, jeigu Rusija visiškai užtrenks duris Vakarų investicijoms.
Tačiau tai – tiktai žodžiai: iš tiesų žlugus SSRS ant privatizavimo bangos iškilęs verslininkas, kuriam iki 2022 metų dar priklausė ir Suomijos sostinės Helsinkio ledo ritulio klubas „Jokerit“, jau daugelį metų remia Kremlių – nuo to laiko, kai jame pradėjo viešpatauti V.Putinas ir jo aplinka.
Svarbus rinkos žaidėjas
Pagrindinis V.Potanino verslas – Norilsko nikelio kompanija „Nornickel“. Per savo kontroliuojamą bendrovę „Interros“ jis valdo 37 proc. „Nornickel“ akcijų ir nuo 2012 m. vadovauja įmonei.
O jos produkcija, nepaisant karo ir politinių santykių, pageidaujama visame pasaulyje. Juk tai – didžiausias nikelio ir paladžio tiekėjas, užimantis svarbias pozicijas vario ir platinos rinkoje.
Taip pat ši kompanija siūlo itin svarbius metalus – rodį, kobaltą, sidabrą, auksą.
„Nornickel“ dalis pasaulinėje paladžio rinkoje siekia 43 proc., o juk šis metalas naudojamas daug kur – kad ir gaminant automobilių katalizatorius. Nikelio rinkoje bendrovė užima 17 proc.
Pastarasis metalas itin reikalingas tiek plieno gaminiams, tiek automobilių ir kitokioms baterijoms.
2022 metų kovą abiejų metalų kainos Londono biržoje buvo šoktelėjusios iki neregėtų aukštumų, kai kilo įtampa, kad V.Potaninui ir „Nornickel“ gali būti pritaikytos sankcijos.
Automobilių gamybos kompanijos tuomet karštligiškai ieškojo išeičių, o bendrovės „Stellantis“ vadovas įspėjo akcininkus apie drastiškai išaugsiančias išlaidas.
Tad bent jau Europos Sąjunga šio oligarcho atžvilgiu nesiėmė griežtesnių veiksmų. Greičiausiai pabijojo, kad pasikartos sukrėtimai žaliavų rinkoje, kokie buvo kilę įvedus sankcijas Olegui Deripaskai ir jo kontroliuojamam aliuminio koncernui „Rusal“.
Vis dėlto netiesioginiai draudimai lėmė, kad „Nornickel“ pastaruoju metu susidūrė su sunkumais. Tiekimas kompanijai sutrikęs, atsiskaitymai per Rusijos bankus – taip pat, įsigyti naujos įrangos labai sudėtinga.
Todėl V.Potaninas vis mažiau žaliavų tiekia Europai ir stengiasi plėsti savo rinką Azijos valstybėse, kurios ne taip griežtai šnairuoja į Rusiją.
Žmonai dosnus nebuvo
Kita vertus, oligarchui ne vien „Nornickel“ gali krauti milijardus.
Jo holdingo kompanijai „Interros“ priklauso nekilnojamojo turto bendrovės, bankai, 2,6 mlrd. dolerių kainavęs slidinėjimo kurortas Sočyje, kuriame 2014 metais vyko žiemos olimpinės žaidynės. Taip pat ji yra investavusi į aukštųjų technologijų įmones, rizikos kapitalo fondus.
„Interros“ praėjusiais metais iš „Societe Generale“ perėmė ir vieną didžiausių Rusijos bankų „Rosbank“.
Ką jau kalbėti apie interneto banko „Tinkoff“ įsigijimą.
Kremliaus politikai atvirai prieštaravęs verslininkas Olegas Tinkovas, kuris įkūrė ir išplėtė šį banką, buvo priverstas perleisti savo akcijas V.Potaninui ir pabėgti į užsienį.
Kaip sakė pats verslininkas, kaina tesiekė 3 procentus tikrosios akcijų vertės.
Rusijoje V.Potaninas mėgsta vaidinti geradarį. Antai netgi 47 proc. „Rosbank“ akcijų jis perleido savo vardu pavadintam labdaros ir paramos fondui, kuris turėtų investuoti į švietimą, kultūrą, sportą.
Tik savo buvusiai žmonai Natalijai Potaninai verslininkas nėra toks dosnus. Ji nusprendė nesitenkinti po skyrybų pasiūlyta 84 mln. dolerių suma ir pareikalavo net 7 milijardų dolerių.
Anglijoje vykusio proceso metu teismas nusprendė, kad, atsižvelgus į V.Potanino turtus ir santuokos trukmę (pora kartu pragyveno 31 metus), pasiūlyta kompensacija išties per menka.
Tiesa, oligarchas neseniai gavo leidimą kreiptis į aukščiausią britų teismo instanciją, tad skyrybų procesas dar nesibaigė.
