Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (Palangos VRA) prezidentė Laura Taučiūtė teigia, kad poilsiaujantys asmenys linkę leisti mažiau ir rinktis pigesnius restoranus ir viešbučius, bet tuo pat metu tikisi daugiau papildomų paslaugų ir aukštesnės jų kokybės. Visgi, anot jos, pradėjo atsigauti užsienio turistų srautai.
Tuo metu, pasak privačius Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjus vienijančios organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovės Irenos Švanienės, net 80 proc. atostogavusių rinkosi ilsėtis tik iki trijų dienų. Taip pat, jos tvirtinimu, nors sąnaudos per 2023 m. smarkiai išaugo, kai kurie nuomos paslaugų tiekėjai prisibijo kelti kainas.
L. Taučiūtė: krito viešbučių ir restoranų užimtumas, sumažėjo atostogaujančių, bet pradėjo daugėti užsienio turistų
L. Taučiūtės teigimu, 2023 m. vasara, lyginant su 2022 metais, viešbučių užimtumas vidutiniškai kritęs iki 10 proc., o restoranų iki 15 proc., nors kai kurie tokio drastiško klientų sumažėjimo nepatyrė. Anot jos, sumažėjimą nulėmė vasaros orai, pasikeitusi gyvenamųjų patalpų rezervacijos ir atšaukimo tvarka, bei išaugusio konkurencingumo su užsienio kurortais, dažnesnio atostogavimo sodybose ir didesnio paslaugų tiekėjų kiekio.
„Šiais metais užimtumas, lyginant su praeitais metais yra kritęs viešbučiuose 5–10 proc., nors skiriasi, priklausomai nuo viešbučio kategorijos, vieno universalaus susitraukimo dydžio nėra. Restoranuose kritimas buvo ženkliai didesnis ir sekė 10–15 proc. kai kur net ir daugiau siekė, lyginant su praeitais metais“, – Eltai teigė L. Taučiūtė.
„Kritimus nulėmė tai, kad šiais metais vasara mūsų nelepino orais. Be to, po kovido mes turime laisvesnė rezervavimo ar atšaukimo galimybė, tad blogesnius orus pamatę svečiai atšaukia savo viešnagę likus 3–5 dienoms arba rezervuoja vietą tik absoliučiai paskutinę minutę, nes geri orai. Taip pat yra išaugęs konkurencingumas su užsienio kurortais ar turizmu sodybose“, – paaiškino ji.
Palangos VRA prezidentė pastebėjo, kad dėl išaugusių palūkanų ir neužtikrintumo dėl šildymo sezono atostogaujantys renkasi žemesnės kategorijos kambarius, mažiau išleidžia restoranuose, atsisako papildomų paslaugų. Tuo pat metu, jos teigimu, pajūrio verslas turi išleisti finansų patalpų išlaikymui ir paslaugų tiekimui, bet negali atitinkamai pakelti kainų.
„Mes pastebėjome, kad svečio krepšelis yra ženkliai sumažėjęs. Žmonės viešbutyje, renkasi žemesnės kategorijos kambarius, brangesni kambariai pasiduoda vėliau. Papildomos paslaugos, kaip SPA sektorius viešbučiuose, dėl svečių taupymo pajuto tą kritimą labai intensyviai. Taip pat ir su restoranais, nes šiais metais krepšelis yra kritęs apie 20–25 proc., kai kur net iki 30 proc.“, – teigė ji.
„Kainas esame pakėlę, priklausomai nuo kategorijos, 10–15 proc., lyginant su praeitais metais. Bet išlaikymo kaštai per pastaruosius metus išaugo 25–30 proc. Tai elektros kaštai, darbo užmokestis, maisto produktų savikaina, skalbimas. Absoliučiai, kur pažiūrėtume, kaštai yra išaugę. Verslas yra pasiėmęs didesnę riziką, kad pritrauktų daugiau svečių“, – komentavo ji.
Visgi, nors atostogaujantys išleidžia mažiau, nei anksčiau, pasak L. Taučiūtės išaugo jų poreikis kokybiškam poilsiui ir poreikis į nuomos paketą įeinančioms papildomoms paslaugoms. Anot jos, 2023 m. vasarą tokios paslaugos taip pat buvo reikalingos norint užtikrinti, kad žmonės pasirinktų savaitės, o ne vien tik savaitgalio poilsį.
„Šiais metais esminis dalykas yra, kad svečias nori kuo kokybiškesnio poilsio. Kokybiškas poilsis reikalauja didesnių kaštų, nes atsiranda poreikis atnaujinimams, pateikimo lygio kėlimui. Tikrai pastebėjome, kad neužtenka tik nakvynės ar maisto, kad žmonės būtų suinteresuoti pasirinkti viešbutį, pakete turi būti papildoma vertė ir šiais metais turėjome investuoti daugiau į reklamą ir parodyti, kad suteikiame papildoma veiklas“, – pasakojo L. Taučiūtė.
„Negali sakyti, kad visi trumpiau atostogauja, tai klaidinga idėja, bet tendencija, kad žmogus ilsėtis renkasi nebe savaitę, bet pasirenka penktadienį ir savaitgalį, tikrai yra. Buvo laikotarpių, kai buvo didelis užimtumas savaitgalį, bet kad kitoms dienoms prisitraukti svečių reikia reklamos. Tad tendencija tikrai yra, bet yra žmonių, kurie kaip atostogavo, taip ir atostogauja“, – sakė ji.
Tuo pat metu Palangos VRA prezidentė teigė, kad matomas turistų iš užsienio kiekio išaugimas, auga estų, latvių, vokiečių, skandinavų ir net JAV piliečių, kurie atvyksta atostogauti kiekis. Visgi, pasak jos, užsienio turistų srautai vis dar mažesni nei buvo prieš COVID-19 pandemiją.
„Šiais metais mes turime smarkiai daugiau svečių iš užsienio, negu praeitais metais. Taip, Palangoje didžiąją dalį atostogaujančių sudaro lietuviai, bet džiaugiamės, vis labiau vertinamas Palangos susitelkimas į kokybę. (...) Ir užsienio svečiai, estai ir latviai, yra sakę, kad jie neturi tokio kurorto, kuris pasiūlytų tiek veiklų senjorams, jaunimui ar vidutinio amžiaus žmogui“, – teigė Palangos VRA prezidentė.
„Padaugėjo vokiečių, padaugėjo skandinavų. Šiais metais turėjome svečių iš Amerikos, kas pakankamai įdomu. Atsiranda naujos kryptys iš kurių keliauja, kam galbūt turėjo įtakos NATO suvažiavimas, dėl kurio žmonės pamatė, kokia Lietuva yra graži. Tikimės, kad kadangi atsiranda tiesioginiai reisai iš užsienio, tas irgi turi įtakos. Ar jų kiekis sugrįžo į prieškarinį lygį? Tikrai ne, bet jis didesnis, nei praeitais metais“, – paminėjo ji.
I. Švanienė: jeigu poilsiaujantys apsistoja 5 dienoms, tai jau daug
Tuo metu organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė I. Švanienė 2023 metų vasarą įvertino vidutiniškai ir teigė, kad ji buvo panaši į 2022 m. Visgi, pasak jos, blogų orų poveikis buvo pastebimas. „Aš manyčiau, kad vasara panaši, kaip buvo pernai. Aišku, kažkiek mažiau žmonės uždirbo, bei orai nebuvo ypač geri. Palangos miesto visų verslininkų, ne tik apgyvendinimo paslaugas teikiančių, bet visų, pajamos priklauso nuo to, kokį orą atsiunčia ponas Dievas“, – Eltai teigė I. Švanienė.
Taip pat, anot jos, šių metų vasarą apie 80 proc. atostogaujančių Palangoje rinkosi poilsį tik savaitgaliais, ir tik maža dalis atostogavo ilgiau nei 3 dienas.
„Kadangi pas mus apsistoja vidutines pajamas uždirbantys žmonės, tai jie praktiškai atostogauja tik savaitgaliais – penktadienį atvažiuoja ir sekmadienį išvažiuoja. Viduryje savaitės vienas kitas kambarys, po porą ar trejetą dienų yra užimtas. Jeigu apsistoja 5 dienoms, tai yra jau daug“, – aiškino ji.
„Jie atvažiuoja penktadienio vakare ir sekmadienį per pietus išvažiuoja. Tokių, tarp poilsiaujančių, yra apie 80 proc., dar 10 proc, pabūna apie 5–7 dienas. Bet tokių, kurie ilgiau nei savaitei nuomojosi, nebuvo dar nei vieno“, – paminėjo ji.
Jos tikinimu tokie pasikeitę įpročiai reiškia, kad kambarių išlaikymas tampa daug brangesnis, bet organizacijai „Svetingas šeimininkas“ priklausantys nuomotojai prisibijo kelti kainas. Pasak jos, šią vasara nuomojamų patalpų pasiūla Palangoje smarkiai išaugusi, tad pakėlus kainas lengva prarasti klientus.
„Išlaidos tampa žymiai didesnės. Nes reikia patalines skalbti, valyti kambarius, pirkti priemones. O pajamos beveik nesikeičia. Kambarių kainos nė vienu euru nepakilo. Žinoma, tu gali pakelti, bet tada neturėsi nieko. Nes pasiūla yra be galo didelė. Labai daug žmonių yra prisistatę kotedžų, kur savininkai gyvena vasaros laikotarpio dalį ir paskui išvyksta ir juos nuomoja. Tad pasiūla išaugo, bet paklausa deja ne. Ir taip pat poilsiautojai pasibarstė dar plačiau ir jų nepadaugėjo“, – tikino ji.
„Kainas pakelti galbūt galėtume, bet kai atvyksta klientai ar skambina, jie vis tiek bando prašyti, kad ir 5 eurais sumažinti kainą. Ir sumažini. Yra juk senas posakis: „geriau žvirblis rankoje, negu varna medyje“. Tad už tris naktis jau 15 eurų mažiau pasiimi. Neturime mes to pasirinkimo, kad galėtume kainomis manipuliuoti“, – paminėjo ji.
Organizacijai „Svetingas šeimininkas“ priklausantys apgyvendinimo paslaugų tiekėjai šią vasarą vis dar susidūrė su susitraukusiu užsienio svečių kiekiu, tikina I. Švanienė. Anot jos, apie 90 proc. kambarius besinuomojančių poilsiautojų yra lietuviai, tuo metu lenkų, latvių ir estų srautai susitraukę, dėl geopolitinių priežasčių Palangoje nebeatostogauja baltarusiai ar rusai.
„Ir poilsiautojai, apie 90 proc., jeigu ne daugiau – tai Lietuvos gyventojai, todėl, kad dėl geopolitinės padėties mes netekome labai daug poilsiautojų. Taip pat net ir lenkų sumažėjo, ir latvių, ir estų“, – teigė ji.
„Netekome turistų iš rytų, nes nei baltarusiai neatvažiuoja, apie agresorės šalies (Rusijos – ELTA) piliečius iš viso nekalbu, nelabai jų ir reikia. Bet jaučiasi tos netektys“, – pridūrė ji.
