ES intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT) nurodo, kad Europoje 2020 m. buvo sulaikyti 66 mln. vnt. klastočių, o 2021 m. tokių prekių kiekis siekė jau 86 mln. vnt. Skaičiuojama, kad bendrovės, kurių teisės buvo pažeistos, 34 proc. labiau rizikuoja patirti veiklos sutrikimus nei įmonės, kurios su pažeidimais nesusidūrė. Visgi apie 40 proc. ESINT tyrime dalyvavusių įmonių teigia nestebinčios padėties dėl galimų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, o 11 proc. smulkių įmonių akcininkų nesirūpina tuo net ir sužinoję, kad jų teisės buvo pažeistos.
„Pastaraisiais metais pastebimos geros tendencijos – verslas vis daugiau dėmesio skiria intelektinės nuosavybės apsaugai. Tačiau vis dar yra nemažai įmonių, manančių, kad tam neverta skirti laiko, nes intelektinės nuosavybės teisių registravimas yra brangus. Taip pat manoma, kad gynimo procedūros yra sudėtingos, ilgos ir brangios. Tačiau toks požiūris nėra teisingas. Tinkama intelektinės nuosavybės apsauga (pavyzdžiui, prekių ženklų, dizainų, išradimų registracija) suteikia galimybę apginti pažeistas teises panaudojant įvairius teisinius instrumentus, nebūtinai kreipiantis į teismą.
Didelės kainos baimė taip pat nėra pagrįsta, nes ES MVĮ fondas mažoms ir vidutinėms įmonėms siūlo gana solidžią paramą registruojant intelektinę nuosavybę“, – sako Julija Beldeninovienė, advokatų kontoros COBALT Intelektinės nuosavybės ir IT reguliavimo teisės vadovaujanti teisininkė.
Finansiniai ir reputaciniai nuostoliai
Anot jos, svarbu įsivertini, kokią intelektinę nuosavybę verslas turi ir kokie reikalavimai taikomi, kad teisės į ją būtų tinkamai apsaugotos. Pavyzdžiui, autorių teisės yra saugomos be registracijos. Tuo metu prekių ženklai, išradimai ir dizainas saugomi tik jei yra užregistruoti (tiesa, neregistruotas dizainas gali būti saugomas ir kaip autorių teisių objektas, jei atitinka kūriniui taikomus reikalavimus). Todėl labai svarbu tinkamai ir laiku tuo pasirūpinti. Advokatė taip pat siūlo periodiškai atlikti savo prekių ženklų paiešką internete, stebint ar nėra pažeidimų. Tai daryti verta, nes klastotės originalų gamintojams sukelia ne tik finansinių, bet ir reputacinių problemų.
Štai, pavyzdžiui, Prancūzijos mados namams „Louis Vuitton“ pernai teko teisme gintis nuo kaltinimų, kad įmonės parduotuvė Kinijoje pardavė klientui padirbtą rankinę.
Anot advokatės, kiekvieną kartą, kai įmonė pasirenka naują tiekėją ar partnerį, rizika dėl suklastotų prekių patekimo į rinką padidėja. Todėl sutarčių sąlygos turėtų apimti tiekėjo įsipareigojimus nenaudoti įmonės intelektinės nuosavybės gaminant analogiškas prekes tretiesiems asmenims ir sau. Taip pat sutartyse derėtų numatyti prekių kokybės
standartus, atskaitomybės priemones, ir nuostatas dėl prekių patikrinimo. Be to, verta su tiekėjais ir partneriais, su kuriais tenka dalintis konfidencialia informacija, sudaryti konfidencialumo susitarimus.
Pardavėjai atsakingi už reklamą
Nemenka atsakomybė tenka ir prekybininkams, ypač po pernykščio ES Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo. Jame konstatuota, kad internetinės prekyvietės gali būti laikomos atsakingomis už trečiųjų šalių reklamas, jei jos pažeidžia registruotų prekių ženklų teises ir naudotojui gali kilti įspūdis, kad pati prekyvietė savo vardu ir savo naudai prekiauja atitinkamu prekių ženklu paženklintomis prekėmis.
Tokį sprendimą pernai gruodį ESTT priėmė garsaus prancūzų dizainerio Christiano Louboutino raudonpadžių batų „Louboutin“ gamintojo ir „Amazon“ ginče. Šis konfliktas kilo dar 2019 m., kai „Louboutin“ gamintojas iškėlė bylą „Amazon“ tvirtindamas, kad interneto prekybos milžinė skelbė prekių, kurios neteisėtai pažymėtos „Louboutin“ prekių ženklu, reklamas.
Šis ginčas aktualus ir Lietuvos e. prekybininkėms „Pigu.lt“ bei „Varle.lt“, kurios veikia tuo pačiu – internetinės prekyvietės – principu kaip ir „Amazon“ (savo svetainėse leidžia prekiauti ir trečiosioms šalims).
Marius Butauskas, „Varle.lt“ įkūrėjas, sako, kad užklausų iš gamintojų ir atstovų dėl galimų klastočių bei teisės prekiauti tam tikrų prekės ženklų gaminiais sulaukia maždaug kartą per mėnesį. Tačiau „Varle.lt“ prekės ženklas registruotas ir saugomas pasauliniu mastu, o iš trečiųjų šalių prekybininkų, ypač jei jie parduoda ne savo gaminius, reikalaujama dokumentų, patvirtinančių prekių kilmę ir leidimą jas pardavinėti.
„Periodiškai gauname laiškų dėl tam tikrų trečiųjų šalių parduodamų gaminių. Tačiau ne visais atvejais tai būna klastotės. Kartais įmonės pateikia visus dokumentus ir po patikrinimo pasirodo, kad jie turi teisę vieną ar kitą gaminį pardavinėti. Kad ir kaip būtų, aišku, reaguojame kiekvieną kartą ir veiklą savo parduotuvėje įdėmiai stebime. Tokių ginčų, kaip „Amazon“, neturėjome. Situaciją suvaldome“, – teigia verslininkas.
COBALT ekspertė apibendrina, kad stiprūs prekių ženklai dažnai tiesiogiai paveikia vartotojų sprendimą pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą. Todėl svarbu ne tik tinkamai pasirūpinti savo prekių ženklo teisine apsauga, bet ir žinoti, kokių veiksmų galima imtis pastebėjus, kad jūsų ženklu neteisėtai naudojasi kiti.
