Gerokai sumažėjęs įperkamumas
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ A.Avulis tikino, kad NT kainos jau dešimt mėnesių laikosi tame pačiame lygyje, fiksuojamas vos 1 ar 2 proc. pokytis aukštyn ar žemyn.
„Tai rodo, kad kainos yra stabilios, jos nekyla. Kalbant retrospektyviai, imant penkerių metų periodą, NT kainos didėdavo maždaug 4 proc. Dabar jos beveik metus stabilios dėl to, kad būsto pardavimai yra pasyvūs, būstų parduodama maždaug dukart mažiau nei prieš dvejus metus. Tai neskatina statyti daugiau“, – sakė A.Avulis.
To priežastys – kelios.
„Pirma, būsto pirkėjus dabar gąsdina išaugusios paskolų palūkanos, mėnesinės įmokos šiuo metu tikrai išaugusios, jas pakelti gali ne kiekvienas. Bet čia irgi yra gerų žinių – kovojant su infliacija, palūkanos buvo didinamos pastaruosius metus, infliacija šiuo metu suvaldyta. Tik kelių mėnesių klausimas, kada grįšime į 3 proc. infliacijos lygį, o kai sugrįšime, palūkanos pradės palaipsniui mažėti. Galiu duoti beveik 100 proc., kad taip bus“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vilniuje šiuo metu per mėnesį parduodama maždaug apie 200 naujos statybos būstų.
„Prieš dvejus metus jų buvo parduodama tarp 400 ir 500 per mėnesį, kai kuriais mėnesiais būdavo netgi 600. Aišku, kad yra rinkos sulėtėjimas, bet ateityje, manau, vėl matysime tą vaizdą, kai būsto pardavimai didės, nes būstų poreikis yra. Jei žmonių skaičius mieste didėja, visada yra tas pats dėsnis – būsto poreikis auga“, – teigė A.Avulis.
NT analitikas Arnoldas Antanavičius tikino: palūkanos – vienintelis objektyvus dalykas, dėl kurio žmogaus nuotaikos ar baimės nelabai ką lemia.
„Bankui reikia sumokėti konkrečią pinigų sumą – tu arba ją gali sumokėti, arba ne. O įvairios baimės dėl karo, pandemijos yra neapibrėžtos, jos psichologinės, istorinė analizė rodo, kad visos tos baimės trunka du tris mėnesius – žmonės išsigąsta, laukia, o kai nieko nenutinka, grįžta atgal į rinką ir pradeda pirkti.
Tuo tarpu palūkanos konkrečiai kerta kai kam per kišenę, per perkamąją galią. Jei tu negauni paskolos, tai tiesiog negali pirkti. Tai natūraliai sulėtino rinką. Bet Lietuvai pasisekė ta prasme, kad atlyginimai toliau didėja, tad kažkas jau gali pasivyti tą griežtėjančią bankų situaciją“, – aiškino A.Antanavičius.
Pasak jo, jei palūkanos nustos būti didinamos, o atlyginimai išlaikys kilimo kreivę, tai, tikėtina, metų perspektyvoje įperkamumas gerokai padidės.
Ruduo naujovių neatneš
Ruduo – specifinis sezonas NT rinkoje, visgi A.Antanavičius nemano, kad dabar atėjęs ruduo turės kokios nors įtakos pirkimams ar pardavimams.
„Tais metais, kai rinka būdavo ypač aktyvi, būdavo nesvarbu, ar tai – vasara, ar kitas sezonas, žmonės skubėdavo pirkti, kad nepramiegotų geresnių kainų, nes po mėnesio jos bus didesnės. Niekas nelaukdavo rudens ir nevažiuodavo atostogauti, nes žinojo, kad po mėnesio pirks brangiau.
O kai rinka nusėda, nesvarbu, ar tai ruduo, ar pavasaris – tai nieko iš esmės nepakeičia. Viskas priklauso nuo rinkos konteksto. Dabartinis ruduo gal atneša kažkokių vilčių, kad gal rinka pagyvės, tačiau tai bus susiję su perkamąja galia, atlyginimais, palūkanomis – jei tai nesikeičia, abejoju, kad ruduo įneš kažkokių didesnių proveržių“, – kalbėjo analitikas.
Siūlo žvelgti į Lenkiją
Kaip teigė A.Avulis, bankų palūkanų didinimo tikslas – atvėsinti ekonomiką. Nuo to kenčia ne tik perkantieji būstą, bet ir jo pardavėjai.
„Kai pinigai kainuoja brangiau, žmonės perka mažiau. Jei žmonės perka mažiau, mes turime mažiau statyti. Bet norėčiau pasakyti, kad seniau būstas Vilniuje ir visoje Lietuvoje buvo labai lengvai prieinamas, jo įperkamumas buvo pakankamai geras. Dabar ta situacija pasikeitė. Nuo 2021 metų vasario mėnesio iki šios dienos būsto kainos padidėjo 60 proc. Vieniems tai skamba tragiškai, o kiti, kurie jau įsigijo būstą, labai džiaugiasi, nes jų turtas jau dabar pabrangęs.
Atlyginimų dinamika visuomet būdavo aukštesnė nei būsto kainų dinamika, būstas brangdavo 4 proc. per metus, o atlyginimai didėdavo 10 proc. Bet kai prasidėjo karas, buvo labai didelis žaliavų pabrangimas ir iškart būsto kainos pašoko dramatiškai, o atlyginimai – ne. Tačiau dabar būsto kainos nebedidėja, o atlyginimai didėja, tad vėl atlyginimų dinamika aukštesnė nei būsto kainų. Tai nuteikia optimistiškai“, – sakė A.Avulis.
Visgi jis pripažino: kainos nekyla dėl to, kad sustojusi paklausa. Sumažėjus palūkanoms, žmonėms vėl ėmus pirkti, tikėtina, kainos vėl kils.
„Jei mes neturėsime dialogo su politikais, su Vyriausybe, su savivaldybėmis, tai mums bus pakankamai sunku padidinti būsto pasiūlą. Jei nebus galimybės padidinti pasiūlos, tai būsto kainos, matyt, pradės kilti į viršų.
Jei norime spręsti problemas, reikėtų pasižiūrėti į tai, ką daro kaimynai. Norėčiau atkreipti dėmesį į Lenkiją, jie sukėlė labai didelį ažiotažą, daug investuotojų pareiškė norą važiuoti investuoti ir statyti būstą Varšuvoje. Tiesiog lenkai užšaldė palūkanas ties 2 proc. riba ir apribojo, kad tokias sąlygas gali turėti jauni žmonės, perkantys pirmą būstą“, – šnekėjo A.Avulis.
Tačiau A.Antanavičius tokiai Lenkijos politikai negailėjo kritikos, esą palūkanų klausimo nederėtų spręsti subsidijuojant, kompensuojant.
„Tai skamba šiek tiek populistiškai, esą valdžia ateina ištiesti rankos, bet iš tiesų valdžia taip atiduoda kitų mokesčių mokėtojų suneštus pinigus ir iškreipia konkurenciją. Kai Lenkija pradėjo tą programą, paskutinių mėnesių pardavimai šoko į viršų tris ar keturis kartus ir lenkė bet kokius anksčiau matytus skaičius. Žmonės suskubo pirkti suprasdami, kad toks valdžios įsikišimas sukels kainas. Pirko net ir ne pirmo būsto pirkėjai – jie supranta, kad jei į rinką ateina būrys naujų pirkėjų, tai kainos turės kilti.
Problema ta, kad tokia pagalba padarė „meškos paslaugą“. Jauniems žmonėms taps dar sunkiau įpirkti būstą, dar daugiau pagalbos ir paramos reikės. Toks sprendimas trumparegiškas, ateičiai sukursiantis dar didesnes bėdas“, – kalbėjo A.Antanavičius.
A.Avulis su išsakyta kritika nesutiko. Jo manymu, Lenkija tokiu būdu sprendžia didesnius klausimus ir problemas, nei kaip paskatinti NT rinką.
„Ši priemonė skirta ne tiek paskatinti NT rinką, kiek spręsti būsto problemas. Būsto klausimai aktualūs daugelyje Europos šalių, ypač sostinių. Prieš keletą metų Berlyne žmonės išėjo protestuoti į gatves, nes būsto trūkumas sukėlė socialines problemas, žmonės neturėjo kur gyventi, o už būsto nuomą reikėjo susimokėti astronomines sumas. Tas pats yra ir Londone, tik kol kas apsieinama be protestų.
Geriausi politikai nori užbėgti tokioms socialinėms problemoms už akių. Pagrindinis tikslas – tenkinti žmonių, o ne vystytojų poreikius. Lenkai taip pat sumažinę ir PVM maisto produktams, ir ne todėl, kad paskatintų prekybos tinklų apyvartą, o kad žmonės turėtų daugiau galimybių įsigyti maisto produktų. Manau, politika toje šalyje pakankamai išmintinga“, – sakė jis.
A.Avulis pridūrė, kad norėtų, jog ir Lietuvos valdžiau daugiau komunikuotų ir svarstytų apie panašius sprendimus.
„Mes turime įvairių pasiūlymų, bet tie, kas turi priimti sprendimus, daugeliu atveju arba negirdi, arba nenori girdėti“, – pridūrė jis.
Tačiau, A.Antanavičiaus nuomone, Lietuvos valdžia jokių kardinalių veiksmų dėl NT rinkos imtis neketina.
„Nėra valstybės politikos. Ar mes norime valstybėje turėti daugiau nuomininkų, ar daugiau savininkų? Dabar mes einame tuo keliu, kad bus daugiau nuomininkų, nes žmonėms bus sunkiau įpirkti. NT perspektyvos iš vystytojų pusės atrodo neblogai, nes tikslas – kad būstas brangtų ir būtų daugiau nuomininkų. Manau, kad einama tuo keliu, kad kainos didėtų. Bus sunku tikėtis kainų kritimo“, – svarstė A.Antanavičius.
