Gautuose prašymuose išnagrinėti darbo ginčus buvo iškelta per 7700 reikalavimų (praėjusių metų pirmąjį pusmetį – per 6100 reikalavimų). Didžiąją reikalavimų dalį – net 5593 – sudarė reikalavimai dėl apmokėjimo už darbą. Taip pat nemažai reikalavimų dėl neteisėto atleidimo iš darbo (591), darbo sutarties sąlygų (269), neturtinės žalos atlyginimo (235). Minėtos priežastys dominavo ir praėjusiais metais.
Darbo ginčų komisijai išnagrinėjus gautus prašymus, apie 43 proc. reikalavimų buvo patenkinti ar patenkinti iš dalies (2022 m. I-ąjį pusmetį – apie trečdalis), tik 12 proc. reikalavimų buvo atmesti (praėjusių metų pirmąjį pusmetį – 14 proc.). Taikos sutartimi baigėsi apie 22 proc. reikalavimų, dar apie 14 proc. buvo atsisakyta prieš Darbo ginčų komisijos posėdį ar jo metu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena darbuotojams, ką svarbu žinoti kilus nesutarimui su darbdaviu ir kur kreiptis, norint išspręsti ginčą.
Individualus darbo ginčas. Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Pavyzdžiui, ginčai gali kilti dėl darbuotojo atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo teisėtumo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, nesuteiktų atostogų ir pan.
Kas gali kreiptis į darbo ginčų komisijas? Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai ar darbdavių organizacijos, jeigu jų teisės pažeidžiamos.
Kokius dokumentus reikia pateikti prašant išnagrinėti darbo ginčą? Svarbiausia pateikti nustatytos formos prašymą. Komisijai taip pat pateikiami ir kiti dokumentai: darbo sutartys, algalapiai ir pan.
Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai? Komisija susipažįsta su darbuotojo ar darbdavio prašymu, esant reikalui, apklausia įmonės darbuotojus, susirenka reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikyti abi šalis. Jeigu tai nepavyksta, komisija balsuoja ir priima sprendimą. Visų komisijos narių balsai – lygiateisiai, t. y. nė vienas jų neturi lemiamo balso. Komisija sprendimą gali priimti ir šalims nedalyvaujant posėdyje.
Per kiek laiko darbo ginčų komisija išsprendžia darbo ginčą? Darbo ginčą komisija privalo išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui. Sprendimas įsiteisėja per vieną mėnesį (jeigu nei viena iš šalių nesikreipė dėl ginčo į teismą) ir tada turi būti nedelsiant vykdomas. Tam tikrais atvejais, Darbo ginčų komisija įpareigoja atsakovą sprendimą vykdyti skubos tvarka, tuomet jis turi būti vykdomas iš karto po sprendimo priėmimo.
Ar už darbo ginčų sprendimą reikia mokėti? Ne, ši valstybės teikiama procedūra yra nemokama.
Ką daryti, jeigu darbo ginčo komisijos sprendimas netenkina? Darbo ginčų komisijų sprendimai yra privalomi. Tuomet, jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
Kaip galima susipažinti su darbo bylos medžiaga? Darbo bylos šalys ar jų atstovai su bylos medžiaga gali susipažinti kiekvieną darbo dieną, išskyrus bylos nagrinėjimo dieną. Susipažinti su bylos medžiaga galima atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) patalpas, iš anksto suderintu laiku.
Ar teismas, nagrinėdamas darbo ginčą, vadovaujasi darbo ginčų komisijos sprendimu? Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus. Taigi, teisme byla nagrinėjama iš esmės. Tačiau, priimdamas sprendimą, teisėjas galės remtis darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimu.
Darbo ginčų komisija – tai privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius ar kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės.
Lietuvoje veikia 22 darbo ginčų komisijos: 7 – Vilniuje, 5 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, 2 – Panevėžyje, 2 – Alytuje ir 1 – Telšiuose. Panevėžio darbo ginčų komisija aptarnauja Utenos apskritį, Šiaulių ir Telšių darbo ginčų komisijos – Tauragės apskritį, Alytaus darbo ginčų komisija – Marijampolės apskritį, Kauno apskrities – Birštono ir Prienų savivaldybes.
