Eltai perduotame komentare ji teigė, kad svarbu, jog įmonių išlikimui ir investicijoms būtinos nuostatos galiotų ir kitais metais.
„Uždelsus priimti šias pataisas, krašto ekonomikai buvo sukurtas papildomas neapibrėžtumas, kaip planuoti investicijas ir kokius mokesčių režimus bus galima taikyti nuo kitų metų. Visa tai neigiamai veikia šalies ūkio plėtrą ir mažina ekonomikos išėjimo iš recesijos galimybes“, – dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų ragino LLRI vadovė.
E. Leontjeva taip pat ragino didinti Lietuvos konkurencingumą.
„Tai nėra sudėtingas uždavinys. Konkurencinga mokesčių sistema yra paprasta, aiški ir proporcinga – tokia, kokią turi mūsų kaimynai estai. Estijoje gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių tarifai yra vienodi ir lygūs 20 proc., o perskirstymas daugybę metų yra arti 40 proc.“, – sakė E. Leontjeva.
„Ką gi mes galime padaryti nedelsiant? – Siųsti tarptautinei bendruomenei aiškų signalą, kad kitais metais Lietuvoje tebegalios investicinio projekto ir kitos reikšmingos nuostatos, kad bus įgyvendintas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Tam būtina įtraukti šias nuostatas į biudžetą lydinčių įstatymų projektus“, – sakė ekonomistė.
Vyriausybės Seimui pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
