Jis antradienį Trišalei tarybai pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymus iki minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) uždirbantiems skolininkams išskaityti 10 proc., o ne 20 proc. ar 30 proc. atlygio, įvesti papildomą 30 proc. išskaitą nuo 1 iki 2 MMA. Uždirbantiems daugiau nei 2 MMA SADM siūlo taikyti 50 proc. išskaitą.
„Matome, kad griežtos išskaitos nesprendžia problemos, nes skolų suma – auganti, išieškoma tik 6 proc. skolų“, – Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo V. Šilinskas.
Iniciatyvą palaiko darbuotojų ir kovos su skurdu organizacijų, kritikuoja – antstolių ir kreditorių atstovai.
Mažesnės išskaitos, neatmeta viceministras, galėtų lemti, kad daugiau skolų bus grąžinta.
„Mūsų sistema dabar tokia, kad skolininką išspaudžiame per porą metų kaip citriną ir išmetame, o paskui jau jis lieka bedarbiu ir visos visuomenės problema. Mūsų noras ir siūlymas yra mažinti išskaitas, kad skolininkas toliau gebėtų dirbti ir pragyventi, kad neišskristų iš darbo rinkos, toliau dirbtų ir skolas grąžintų“, – dėstė SADM atstovas.
„Jei pavyktų, gali būti, kad, nors per ilgesnį laikotarpį, bendra grąžinama suma kreditoriams netgi galėtų išaugti. Nes jei žmogus nedirba, jis nieko nemoka ir kreditoriai atitinkamai nieko negauna. Jei žmogus dirba ir moka bent po kažkiek, kreditoriai gauna bent po kažkiek“, – siūlomus pokyčius argumentavo jis.
Pasak V. Šilinsko, Lietuvoje yra apie 200 tūkst. skolininkų, o maždaug 7 iš 10 jų – nedirba. Tuo tarpu 58 proc. dirbančiųjų uždirba MMA, iš kurios atskaičius 30 proc., skolininkas turi pragyventi už 15 eurų per dieną, akcentuoja viceministras.
„Jei reikia už tiek pragyventi, o dar jei reikia kažką išlaikyti (ar vyresnius tėvus, ar vaikus) tikrai sudėtinga. Ir matome statistikoje, kad 7 iš 10 skolininkų nedirba“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad SADM pasiūlymas taikyti 10 proc. išskaitą uždirbantiems minimumą – geras kompromisas. Toks dydis, pasak jos, leis žmogui nepasitraukti iš darbo rinkos, tačiau kartu skatins skolininką planuoti, jog dalį pajamų būti nusimatyti skolos grąžinimui.
„Tas baudžiamumo jausmas turėtų būti, bet nesukelti skurdo ar išstumti į šešėlį“, – teigė I. Ruginienė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė taip pat tikino palaikanti išskaitų mažinimą iš darbo užmokesčių, labiausiai – iš MMA, kuri, anot A. Adomavičienės, „vos vejasi skurdo rizikos ribą“.
„Kai žmogui išskaitoma 30 proc. jis pasiskaičiuoja, kad su dabartinėmis (pajamomis – ELTA), ypač infliacija, jam tikrai neapsimoka dirbti“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė ji.
„Matome, kad tikrai nepakankamai tų skolų yra grąžinama“, – dar pabrėžė A. Adomavičienė.
Savo ruožtu Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas oponavo, jog sumažinus išskaitas iš darbo užmokesčio, atitinkamai ilgės ir skolos grąžinimo terminai, skola brangs.
„Skolininkui padidėja palūkanų mokėjimas, buvimo su antstoliu laikotarpio terminas, padidėja vykdymo išlaidų kaštai. Išieškotojo atžvilgiu, padidėja terminas, kuris lemia greitą skolos atidavimą“, – posėdyje kalbėjo J. Petrikas.
„Smarkus išskaitų sumažinimas pakenkia skolininkui, kadangi padidėja skolos atidavimo suma, vykdymo išlaidų suma“, – akcentavo jis, pabrėžęs, jog antstoliai siūlo dabartinės išskaitų tvarkos nekeisti.
Paskolų agentūros „Moment credit“ teisininkas Pranas Urbonas sakė, kad mažesnės išskaitos galėtų tapti „patogia paskola“ skolininkams.
„Skolininkas moka procesines palūkanas, kurios nėra didelės, ir, reiškia, jis kaip tik nebus skatinamas grąžinti tos skolos, nes jam tai bus patogu“, – kalbėjo P. Urbonas.
„Ilgesnis skolos grąžinimo laikotarpis reikš ir didesnį skolos dydį“, – J. Petrikui antrino jis.
Lietuvos kreditų valdymo įmonių valdymo asociacijos vadovas Marius Šlepetis savo ruožtu akcentavo, kad sumažinus išskaitų dydžius nukentėtų ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, skolinę ir neatgavę savo lėšų.
„Visa šita atsakomybė numetama privačiam verslui ar privatiems asmenims, kurie yra nukentėję. Ne skolininkas yra nukentėjęs, o kreditorius – nes neatgauna savo pinigų dėl įvairaus teisinio santykio“, – kalbėjo M. Šlepetis, dar pabrėžęs, kad 2018 m. sąlygos skolininkams gerintos „n kartų“, tuo tarpu kreditorių – ne.
Lietuvos verslo konfederacijos direktorė Ineta Rizgelė pabrėžė, kad verslas pritaria išskaitų mažinimui, tačiau tik „išimtinai įsiskolinusiems asmenims“.
„Nes šiai dienai asmenys, kurie dirba ir atidavinėja skolas, sėkmingai tą daro ir dabartiniais dydžiais“, – sakė I. Rizgelė.
Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas, iš mažesnio nei MMA atlyginimo gali būti išskaitoma 20 proc. arba 30 proc. skolininko pajamų, iš didesnės nei MMA – 50 proc. lėšų.
Nedarbingus šeimos narius išlaikantis skolininkas turi teisę iš MMA viršijančių pajamų išskaitomą dalį susimažinti po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui.
