„Dabar vyksta socialinio popso sezonas, sovietmečiu socialinės lenktynės būdavo, dabar socialinio popso lenktynės. Iš Prezidentūros eina vaiko pinigų sluoksnis, pasiėmimas iš pensijų fondų pinigus, daug keistų idėjų, kurios Lietuvoje nelaikomos korupcija, nes pas mus tokia semantika. Tas socialinis popsas yra nusikalstamas, tu negali tuo užsiiminėti politinėje scenoje norint pastatyti gerą šalį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė R. Kuodis.
„Tas pats ir su mokesčiais, matome, kad liberalus flangas bando nusimuilinti nuo viso šito. Šalyje neatsirado elito, 54 asociacijos parašė piktą laišką, kad yra pasiruošusios nuversti visą karvę dėl savo mažyčių išpjovų, dėl savo skylučių apginimo. To elito nesiranda, tai toliau gyvensime ir kelsime klausimus, kodėl eilės pas kardiologą metams, kodėl mokytojai streikuoja, kodėl sveikų kelių beveik neliko“, – tvirtino jis.
Ekonomistas taip pat sakė, kad „pseudo elitui“ nesisieja mokesčių reformos klausimai ir prasto švietimo bei duobėtų kelių problematika, o tai, jo manymu, lemia, jog daug šalių vaikšto „ant ribos“, kai nebesugebama adekvačiai teikti bazinių viešųjų paslaugų.
„Mokesčių reforma nėra labai ambicinga, tiesą pasakius (...). Neturime suaugusių visuomenės, turime vaikų darželį, tai kad parduotume kažką vaikų darželiui, turime pasakyti, kad visi kažką gaus. Buvo reforma aplipdyta keistuoju NPD lygu MMA dalyku, kodėl taip turi būti, MMA žmonės nesinaudoja viešosiomis paslaugomis? Jie iš pensijų sistemos per 15 metų atgauna daugiau, negu jai sumoka per 35 metus“, – aiškino premjerės patarėjas.
„De facto reforma šiuo požiūriu nepavyko, nes bandymai pririšti visokių bartukų, kad parduotų kažką kažkam, baigėsi tuo, kad reforma nesprendžia viešųjų išlaidų pajamų lygio, kas Lietuvoje buvo pastarųjų 23 metų problema“, – tikino jis.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė praeitą savaitę teigė, kad šalies vadovas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą ir taip mažinti nelygybę bei neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA) – kas yra strateginis tikslas.
Taip pat Prezidentūra svarsto, kad gyventojai galėtų vieną kartą gyvenime atsiimti ketvirtadalį sukauptų pinigų antroje pensijų pakopoje. Prezidentas Gitanas Nausėda yra tvirtinęs, kad siūlymas lemtų didesnį žmonių norą įsitraukti į sistemą. Pasak jo, natūraliai, jeigu žmogus jausis saugiau, jo noras dalyvauti pensijų sistemoje bus didesnis.
Daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
