Vidutinė alga neatskaičius mokesčių penkiuose didžiuosiuose prekybos tinkluose liudija, kad tarp konkuruojančių penkių įmonių atlyginimų proporcija – 2 ir 3 – nepasikeitė.
Įmonių kreditingumo portalo Rekvizitai.lt duomenimis, pagal darbuotojams mokamus atlyginimus jau ne pirmus metus varžosi bendrovės „Norfos mažmena“ ir „Lidl Lietuva“, o pagal atlyginimų medianą – skaičių, liudijantį, kokią iš tiesų algą gauna visą mėnesį išdirbę darbuotojai, lyderio pozicijos neužleidžia „Norfa“.
Darbo užmokesčio mediana ir vidutinis atlyginimas – ne tas pat. Skaičiuojant vidutinį atlyginimą į vieną krepšį sukrinta ir valytojų, ir aukščiausio lygio vadovų bei administracijos darbuotojų algos. Tad, padalinus algoms skirtą pinigų kiekį iš darbuotojų skaičiaus, vidurkis neparodo realių darbuotojų pajamų.
Taigi liepą „Norfos“ tinkle dirbančių žmonių atlyginimų mediana pasiekė 1677,46 euro, o vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių perlipo 1800 eurų. Šio tinklo išskirtinumas – „Norfos mažmenos“ administracijoje yra vos šeši darbuotojai.
Bendrovėje „Lidl Lietuva“ atlyginimų mediana „Norfai“ nusileido 200 eurų – ji sudarė 1474,73 euro. Vidutinis atlyginimas, kuriam didelę įtaką paprastai daro aukščiausio lygio vadovų algos, siekė 1898,29 euro.
Kitas prekybos įmonių trejetas vertinant pagal medianą išsirikiuotų taip: „IKI Lietuva“ (1234 eurai), „Maxima LT“ (1222,71 euro) ir „Rimi Lietuva“ (1173,9 euro).
Vidutinė alga jose sudarė atitinkamai 1538,47 euro, 1430,71 euro ir 1376,45 euro.
Dar viena mažmeninės rinkos dalyvė – bendrovė „Valientė“, nuo 2020-ųjų turinti „Mere“ prekės ženklo parduotuves, rikiuojasi už senbuvių. Apie 210 darbuotojų turinčiame tinkle liepą vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 1621,15 euro, mediana – 1331,47 euro.
Dirbo ir užsidirbo
Įmonės Rekvizitai.lt duomenimis, į daugiausia darbuotojų turinčių Lietuvos įmonių ir valstybės įstaigų dvidešimtuką patenka visi penki prekybos tinklai.
Šiųmetės liepos duomenimis, iš tų įmonių nuo pernykščio vidurvasario atlyginimų mediana labiausiai – 20,3 proc. – padidėjo „Norfos mažmenoje“. Vilniaus universitete ji paaugo 17,7 proc., Valstybinių miškų urėdijoje – 16,8 proc., bendrovėje „Maxima LT“ – 14,5 proc.
Toliau pagal realų uždarbio augimą rikiuojasi universitetų klinikos bei įvairios valstybės institucijos, kuriose atlyginimai priklauso nuo to, kokius sprendimus priima jų savininkai.
„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis, komentuodamas įmonės darbuotojų atlyginimus, kaskart primena – uždarbis nėra fiksuotas. Jis priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules.
Darbuotojai žino, kad atlyginimą gauna už kiekvieną atliktą darbą. Tad ir uždarbis didėja ne tik dėl to, jog didinami koeficientai, bet ir dėl to, kad žmonės darbe tuščiai nešvaisto laiko.
Maždaug pusės tinklo darbuotojų – tų, kurie dirba kasose ir ties sveriamų maisto produktų vitrinomis, algoms įtaką daro ne tik asmeninė, bet ir parduotuvės apyvarta bei aptarnautų pirkėjų skaičius.
Salės darbuotojų uždarbis priklauso nuo iškrautų prekių kiekio per tam tikrą darbo valandų skaičių. Nuo apyvartos nepriklauso tik kai kurių pareigybių – valytojų, apsaugos darbuotojų atlyginimas. Jiems mokama už darbo valandas.
„Norfos“ parduotuvėse algos pastaruoju metu neišvengiamai reagavo ir į infliaciją.
„Esame apskaičiavę algų fondą pagal įvairias darbo vietas. Pavyzdžiui, kasininkų atlyginimų dydis priklauso nuo kasos apyvartos, todėl koeficientas nebuvo keičiamas – infliacija atsispindėjo uždarbyje. Tai susiję: kilo prekių kainos, didėjo apyvarta, kilo ir atlyginimas“, – paaiškino D.Dundulis.
Situacija keičiasi
Statistika, liudijanti apie pokyčius mažmeninės prekybos rinkoje, jai nėra palanki. Manoma, kad iki šių metų vidurvasario augusios algos antrąjį pusmetį jei ir didės, tai gerokai lėčiau.
„Atlyginimų mediana mūsų tinkle augo nuolat, tik anksčiau ji nebuvo pasiekusi tokio didelio – 20 procentų pokyčio per metus. Jis yra dėsningas, o ne atsitiktinis. Ankstesniais metais medianos pokytis sudarydavo 12–15 procentų“, – sakė D.Dundulis.
Medianą augina du veiksniai. Vienas jų – formuojamas atlyginimų fondas ir keliami įkainiai, kitas – pačių darbuotojų darbo našumas. Jiems mokama už padarytus darbus, o dirbti efektyviai „Norfos“ žmonės moka.
Anot pašnekovo, įkainių pakėlimas nuo pernykštės iki šiųmetės liepos imtinai medianą paaugino maždaug 12 proc., o visa kita – pačių darbuotojų gebėjimas dirbti.
Įtakos tam turi ir tai, kad darbuotojų kaita „Norfos“ tinkle maža. Dirbantieji turi daug patirties ir įgūdžių, tad dirba sparčiai ir daug.
„Naujiems tinklo darbuotojams tam tikrą laiką taikome didesnius įkainius vien tam, kad jie turėtų motyvacijos ir įgytų įgūdžių“, – užsiminė pašnekovas.
Tačiau kalbėdamas apie ateitį D.Dundulis tuščių pažadų nedalino.
„Mūsų atlyginimų mediana maždaug 50 proc. didesnė už kitų trijų senbuvių prekybos tinklų, o artimiausią konkurentą lenkia 22 proc.
Neįmanoma ignoruoti rinkos daromos įtakos – algų skirtumas tarp mūsų ir konkurentų tapo ypač didelis. Jeigu turėsime didesnes išlaidas nei kiti tinklai atlyginimų fondui, turėsime keisti kainodarą – branginti prekes, o tai reikštų ir prarandamą konkurencinį pranašumą. Taigi koeficientų kol kas nebedidinsime, bet augimas tos algų dalies, kuri priklauso nuo įdedamo darbuotojų darbo, tikrai nebus stabdomas“, – patikino D.Dundulis.
Iššūkiai – maisto sektoriui
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, šiemet, kaip ir kitų metų pirmąjį pusmetį, priežasčių algoms didėti mažmeninės prekybos sektoriuje neregėti.
„Liepos mėnesio statistikos duomenys rodo, kad žmonės įjungė taupymo režimą ir ėmė riboti išlaidas maistui ir parduotuvėse, ir kavinėse bei restoranuose.
Taigi didžiausia rizika šiuo metu – mažmeninė prekyba maistu bei kavinių ir restoranų segmentas, kuris taip pat patenka po mažmeninės prekybos skėčiu.
Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos maistu kritimas liepą buvo didžiausias per pastaruosius tris mėnesius, o restoranų apyvarta liepą nuo šių metų pradžios buvo nukritusi 3,6 proc.“, – taip situaciją apibūdino ekonomistas.
Ar galėjo tokiam smukimui padaryti įtaką atostogų metas?
„Faktinių duomenų dar neturiu, bet mano nuojauta sako, kad įtaką pradėjo daryti pramonės įmonėms kilusios problemos. Šios įmonės yra didžiausi darbdaviai Lietuvoje, jų dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) taip pat didžiausia.
Jose darbo vietų mažėja, ir žmonės, praradę darbą, taupo visur, kur tik gali. Maistas ir restoranai – tai sektoriai, kuriuose apyvartos rodikliai jau dabar menksta ir kur atlyginimų augimo nevertėtų tikėtis.
Tačiau ir dar vienas momentas: tikėtina, kad bendra infliacija toliau lėtės ir darys vis mažesnį spaudimą gyventojams“, – sakė A.Izgorodinas.
Kas iki šiol augino atlyginimus mažmeninės prekybos sektoriuje? Anot ekonomisto, kadangi mažmeninės prekybos įmonių finansiniai rezultatai iki šiol buvo gana geri, tai sudarė galimybes algoms kelti. Kitas veiksnys – didelis darbuotojų trūkumas, kuris skatino įmones mokėti jiems geras algas.
„Nepaisant vartojimo lėtėjimo ir mažmeninės prekybos kritimo, liepą mažmeninė prekyba internetu, palyginti su pernykščiu vidurvasariu, padidėjo kone ketvirtadaliu. Taigi šiame sektoriuje algos turėtų didėti ir toliau.
Manau, kad pagal dabartinį apyvartos kritimą, kuris kol kas nėra dramatiškas, maisto prekių pardavėjai, restoranai ir kavinės, o kartu ir elektronikos prekių pardavėjai tiesiog įšaldys dabartines algas ir kurį laiką jų nedidins. Tikėtina, kad 2024-ųjų antrąjį pusmetį, kai pradės atsigauti ekonomika, ir šiuose segmentuose algos toliau augs“, – patikino ekonomistas.
Paklausus, kodėl taip smarkiai skiriasi darbuotojų algos didžiuosiuose prekybos tinkluose, A.Izgorodinas paaiškino, kad tam įtakos turi prekybos koncepcija.
„Manyčiau, kad „Norfa“ ir „Lidl“ tinklai aptarnauja idelį pirkėjų srautą – ir gaunančių mažesnes pajamas, ir gaunančių didesnes žmonių, kuriems yra priimtina jų prekybos koncepcija.
Kiti trys tinklai orientuojasi į mažesnę pirkėjų nišą, jų klientai yra labiau pasiturintys. Jie nemažai investuoja į interjero, kasų atnaujinimą, mažmeninę prekybą internetu, o tai didina sąnaudas ir sumenkina algų kėlimo galimybes“, – atsakė jis.
