2016 metais čia buvo baigta įrengti naujus šliuzus, kuriuose gali tilpti 55 metrų pločio, 427 metrų ilgio ir 18,3 metro grimzlės laivai. Tokie milžinai priskirti naujai „Neopanmax“ konteinervežių kategorijai.
Tačiau šiuo metu tokie laivai čia tiesiog neįleidžiami, nors įprastai vasarą kas dieną Panamos kanalu jų gali praplaukti apie 35.
Priežastis – klimato kaitos sukelta sausra, dėl kurios didžiausias kanalo gylis dabar siekia vos 13,4 metro.
Mat šiame regione nelijo jau šešis mėnesius, todėl nuseko netoliese esantis Gatūno ežeras, iš kurio pumpuojamas vanduo.
Vandens reikia kas kartą, kai šliuzai atidaromi iš Atlanto arba Ramiojo vandenyno pusės. Mat kanalas yra kalnuotoje vietovėje, todėl laivai šliuzuose pakeliami iki 25 metrų virš jūros lygio.
Kanalo administracija apskaičiavo, kad vienam „Neopanmax“ laivui praplauti sunaudojamas didžiulis kiekis – apie 200 mln. litrų vandens. Užsitęsus sausrai nebeliko kitos išeities, tik sumažinti vandens lygį ir praleisti mažiau bei mažesnių laivų.
Tai labai prasta žinia tiek laivybos verslui, tiek visai pasaulio ekonomikai. Mat per 1914 metais iškastą Panamos kanalą gabenama apie 5–6 proc. visų planetos krovinių. Praėjusiais metais jį perplaukė per 14 tūkst. laivų su beveik 300 mln. tonų krovinių.
Apie 80 km ilgio kanalo svarbą įrodo tai, kad laivo kelionė iš Niujorko į San Fransiską plaukiant kanalu būna tūkstančiais jūrmylių trumpesnė nei kitais maršrutais, o laiko sutaupoma apie tris savaites.
2021 metais sudėtinga situacija buvo susidariusi kitame svarbiame – Sueco – kanale. Jame įstrigus konteinervežiui kone savaitę negalėjo plaukti kiti laivai, kurių buvo susikaupę beveik pusė tūkstančio.
