„Neigiamo poveikio konkurencingumui nėra. O „makro“ požiūriu žiūrint, kadangi mokestinė našta padidėja tik santykinai mažai daliai ekonomikos, tai apibendrinus poveikis nėra reikšmingas. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad pokyčiai, kurių imamasi yra nereikalingi, nes kai kurie yra pribrendę“, – tvirtino jis.
Kalbėdamas apie poveikį infliacijai, A.Dabušinskas sakė, kad 2024–2028 m. laikotarpiu mokestiniai pakeitimai lems bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 0,4 proc. punkto, bet tai lydės šiek tiek aukštesnė infliacija.
„Poveikį infliacijai esame įvertinę. Pagrindinis kanalas, kuriuo čia veikiama ekonomika, būtų disponuojamų pajamų padidėjimas. Čia labai reikšmingą vaidmenį vaidintų neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) komponentas. Tada poveikis per 2024–2028 m. laikotarpį BVP augimui bendrai būtų 0,4 proc. punkto. Tai nėra daug, bet jis yra teigiamas ir ateitų iš stipresnės paklausos, būtų daugiau investicijų“, – tvirtino LB atstovas.
„Tą lydėtų šiek tiek aukštesnė infliacija. Per šį laikotarpį vidutiniškai būtų per 0,6 proc. punkto. Tai yra mažas poveikis“, – pažymėjo jis.
Galiausiai LB atstovas akcentavo NPD ir minimalios mėnesinės algos (MMA) suvienodinimo svarbą bei įvardino tai reikalingu struktūrinio pobūdžio pokyčiu.
„Mūsų nuomone, būtų reikalingas struktūrinio pobūdžio pokytis, NPD maksimalaus padidinimas ir sulyginimas su MMA. Tai brangiai kainuoja, bet manome, kad toks pokytis reikalingas. Tai galimai padėtų privilioti daugiau žmonių, ypač mažas pajamas uždirbančiųjų, į darbo rinką. Nežinome geresnio būdo, kaip įtraukti juos į darbo rinką ir užtikrinti gerovę ilgesniu laikotarpiu“, – teigė A.Dabušinskas.
Pasirinktos priemonės teisingos
Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė vertindama LB išvadą dėl mokesčių reformos sakė, kad centrinis bankas konstatavo, jog pasirinktos priemonės yra teisingos ir didinančios vertikalų bei horizontalų teisingumą.
„Vyriausybė sau kėlė tikslą dėl teisingesnės ir augimui palankesnės mokesčių sistemos kūrimo. Lietuvos bankas konstatuoja, kad pasirinktos priemonės yra teisingos ir didina vertikalų ir horizontalų teisingumą bei sudaro prielaidas mažėti pajamų nelygybei ateityje“, – tvirtino G.Skaistė.
Kalbėdama apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį Lietuvoje, ministrė taip pat tvirtino, kad pastaraisiais metais matomas ryškus atotrūkio mažėjimas.
„Turime preliminarius 2021 ir 2022 m. 2021 m. PVM atotrūkis mažėjo rekordiškai, per 5 proc. punktus, skirtumas yra didelis, 2022 m. taip pat matomas šioks toks mažėjimas, todėl matome poveikį kitų priemonių, kurios taikomos PVM atotrūkio mažinimui, tame tarpe visuomenės sąmoningumo ugdymo, skaitmenizacijos taikomų priemonių poveikį“, – tvirtino politikė.
Mokesčių reformos kryptis tinkama
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas taip pat teigė, kad mokesčių sistemoje planuojami pakeitimai reikalingi, o pateiktų siūlymų kryptis – tinkama. „Valstybės kontrolė vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas stabilumo programos vertinime pateikė tam tikrą analizę apie siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus. Siūlomi mokesčių sistemos pakeitimai reikalingi, o pateiktų siūlymų kryptis tinkama“, – sakė M.Macijauskas.
„Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas reformos projektas galėjo dar labiau atliepti tam tikrų tarptautinių organizacijų teiktas rekomendacijas dėl atskirų mokesčių. Siūlomų pakeitimų visuma padidintų Lietuvos gyventojų gaunamų pajamų apmokestinamą vertikalų ir horizontalų teisingumą“, – tvirtino jis.
Reforma darys poveikį konkurencingumui
Nors LB pateiktame mokesčių reformos vertinime teigiama, kad Finansų ministerijos siūlomi mokestiniai pakeitimai reikšmingo poveikio Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui neturės, tam prieštarauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. Jos teigimu, investicijų rodikliai tokį teiginį paneigia. „Mums reikia siekti ne didesnio mokesčių progresyvumo, bet įtvirtinti jų proporcingumą ir paprastumą“, – „Eltai“ perduotame komentare teigė E.Leontjeva.
Kad esant proporciniams mokesčiams užtikrinamas didesnis biudžeto perskirstymas, jos teigimu, rodo Estijos pavyzdys.
„Estijoje gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių tarifai yra vienodi ir lygūs 20 proc. Tokia paprasta ir proporcinga sistema lemia, kad perskirstymas per biudžetą Estijoje nuolatos lenkia Lietuvos rodiklius ir daug metų yra arti 40 proc.“ – sakė LLRI prezidentė.
E.Leontjeva tvirtino, kad, progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo darbo pajamoms mažinimas nuo 32 iki 27 proc., numatytas tarp Finansų ministerijos mokestinių pakeitimų, jokiu būdu neatsveria žalos, kurią padarytų jungtinis visoms žmogaus pajamoms taikomas progresinis mokestis. Jis, anot jos, dar labiau pablogintų Lietuvos investicinį klimatą, kuris turi ypatingą reikšmę darbo vietų kūrimui ir gyvenimo kokybės gerinimui.
Praeitą savaitę paviešintame LB dokumente tvirtinama, kad siekiant teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, daugeliu atvejų iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės.
LB išvadoje teigiama, kad siūlomų mokestinių pakeitimų visuma padidintų Lietuvos gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo vertikalųjį ir horizontalųjį teisingumą – skirtumas tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir individualia veikla užsiimančių asmenų mokamų vidutinių efektyviųjų tarifų, anot LB, sumažės nuo maždaug 16 proc. punktų (2023 m.) iki 8 proc. punktų (2026 m.).
Taip pat, LB vertinimu, siūlomi mokestiniai pakeitimai neturės reikšmingo poveikio Lietuvos ekonomikos tarptautiniam konkurencingumui.
LB pažymi, kad mokestiniai pakeitimai suteiks teigiamą impulsą Lietuvos ekonomikos augimui trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais, tačiau tikėtinas ribotas postūmis siekiant artesnio ES vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir BVP santykio, kuris Lietuvoje sudaro 35,8, o ES – 46,4 proc.
Galiausiai LB konstatuoja, kad šie siūlymai suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikos aktyvumui, tačiau tvariam ekonomikos potencialo augimui didelės įtakos neturės. Nors siūlomi mokestiniai pakeitimai yra pokytis tinkama linkme, tačiau jie turės mažą įtaką potencialiam ekonomikos augimui dėl tikėtina riboto postūmio siekiant artesnio ES vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto ir BVP santykio gerinant balansą tarp mažiau verslo ciklui jautrių ir ekonomikos augimo potencialui palankesnių mokesčių bei darbo ir kapitalo apmokestinimo.
Seimo opozicinių frakcijų atstovai prašė ekspertinio mokesčių reformos teisinio reguliavimo įvertinimo birželio pabaigoje.
Kaip „Eltai“ tuomet teigė Mišrios Seimo narių grupės seniūną Agnė Širinskienė, raštą, adresuotą parlamento Biudžeto ir finansų komitetui, pasirašė visų mažumos frakcijų atstovai – viso iniciatyvą palaikė 47 politikai.
Parlamentarai prašė įvertinti, kokį poveikį smulkiam ir vidutiniam verslui, viduriniai klasei bei Lietuvos konkurencingumui pasaulyje turės siūlomi mokestiniai pakeitimai. Taip pat buvo siekiama atsakyti į klausimą, ar vykdoma mokesčių pertvarka neskatins atsisakyti individualios veiklos, imtis verslo iškėlimo į aplinkines valstybes arba mokesčių vengimo. Be to, buvo keliamas klausimas, kaip siūlomas reguliavimas atsilieptų regionų plėtrai ir užsienio investicijoms.
