Šiaulių bankas buvo paskaičiavęs, jog, pagal ankstesnius VMI išaiškinimus, solidarumo įnašo mokėti neturės, tačiau rugpjūčio 24 d. VMI paskelbus atnaujintus skaičiavimo metodinius nurodymus situacija pasikeitė. Trečiadienį bankas paskelbė, jog įnašą mokėti privalės ir jis sieks 2,2 mln. eurų.
Banko atstovė Monika Rožytė portalui lrytas.lt nurodė, kad Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 41,6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, o tai – 31 proc. daugiau nei prieš metus, kada pelnas siekė 31,7 mln. eurų. Antrojo ketvirčio pelnas siekia 22,3 mln. eurų ir, palyginti su 20,3 mln. eurų pelnu prieš metus, padidėjo 10 proc.
Anksčiau bankas „Luminor“ buvo paskaičiavęs, jog turės sumokėti 7 mln. eurų, bet VMI atnaujinus informaciją skaičiai galėjo pasikeisti. Banko atstovė Indrė Baltrušaitienė portalui lrytas.lt teigė, jog pasakyti tikslios sumos, iki kol sueis mokėjimo terminas, negali.
Pirmąjį šių metų pusmetį „Luminor“ grynasis pelnas Baltijos šalyse siekė 113,4 mln. eurų ir tai net 2,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o antrąjį ketvirtį grynasis pelnas sudarė 53,2 mln. eurų ir jis – 81 proc. didesnis nei pernai.
Nors laiko liko nedaug, banko „Swedbank“ atstovai teigė sumas dar skaičiuojantys. Trečiadienio vakarą jie patikslino informaciją ir nurodė, kad antroje dienos pusėje bankas pervedė 25 mln. eurų.
Per pirmąjį pusmetį „Swedbank“ uždirbo 195 mln. eurų grynojo pelno ir tai 4,3 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, tada suma siekė 45 mln. eurų. Antrąjį ketvirtį jų pelnas siekė 96 mln. eurų.
Portalas apie apie solidarumo įnašą teiravosi ir „Citadele“ banko atstovų, tačiau jie taip pat galutinės sumos įvardyti dar negalėjo, VMI atnaujinus skaičiavimo metodiką, sumos dar tikslinamos.
Per pirmajį pusmetį „Citadele“ uždirbo 53,625 mln. eurų grynojo pelno ir tai 3,9 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Tuo metu SEB bankas portalui lrytas.lt nurodė, kad pirmąją įmoką mokės ketvirtadienį ir tik tada galės paviešinti skaičius, iki tol informacijos neteikia.
SEB per pirmąjį pusmetį uždirbo 156,8 mln. eurų grynojo pelno – tai 2,2 karto daugiau nei pernai, kada jis siekė 70,3 mln. eurų.
Mokestis turi ir pliusų, ir minusų
Daugelis komercinių bankų tikslių skaičių nepateikia, tačiau, Lietuvos banko duomenimis, jie į biudžetą turėtų pervesti daugiau kaip 50 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos krašto apsaugai.
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento dr. Algirdo Bartkaus nuomone, tokia suma nėra itin didelė. Anot jo, tai siekia apie 0,5 proc. pirmojo pusmečio valstybės biudžeto pajamų, o, Finansų ministerijos duomenimis, valstybės biudžetas sausio–birželio mėnesiais pasipildė 8,68 mlrd. eurų.
„Tai pastebimas įnašas, kuriuo bankai prisideda prie krašto apsaugos ar ko kito finansavimo. Ar jiems sunku tokias sumas sumokėti? Ko gero, nesunku. Esantys bankai turi gana geras sąlygas, jie siūlo mažas palūkanas už indėlius ir prašo gana aukštų palūkanų už kreditus, tai vadinamosios palūkanų normų žirklės. Tad bankai tikrai sukaups iš gyventojų ir įmonių tiek lėšų, kad tuos mokesčius sumokėtų“, – portalui lrytas.lt teigė A.Bartkus.
Visgi ekonomistas mato ir trūkumų – šis mokestis atbaidys kitų šalių finansų įstaigas vykdyti plėtrą Lietuvoje. Tad, jo manymu, politikai užsienio bankus gali kviesti kiek tik nori, jie dėl tokio apmokestinimo į Lietuvą tikrai nežengs, mat komerciniai bankai, kaip ir kiti verslai, turi tikslą užsidirbti, tad verčiau veiklą vykdyti tokioje valstybėje, kurioje nėra papildomų mokesčių. Taigi taip galimybė padidinti konkurenciją bus apribota.
„Ko gali bijoti Lietuvoje esantys komerciniai bankai? Jie gali bijoti tik vieno – kad ateis keletas stambių bankų iš kitų regionų, ne Skandinavijos, ir mes jiems konkurencinį iššūkį. O iššūkį jiems gali mesti tik siūlydami geresnes sąlygas savo klientams.
Kaip nuo to komerciniai bankai gali apsisaugoti? Tiesiog padaryti mūsų rinką nepatrauklią. Valdžia tą jau padarė, tad realiai galime sakyti, kad dabar komerciniai bankai, sumokėdami jiems gana nedidelį mokestį, apsisaugo nuo naujų konkurentų. Jie dėl to gali net savotiškai džiaugtis, juk nusipirko apsaugą“, – pareiškė pašnekovas.
Tačiau net ir mūsų kaimynai latviai jau imasi tokio mokesčio svarstymų. Latvijos centrinis bankas net palaiko šalies finansų ministerijos ketinimus bankams pritaikyti privalomą avansinį pelno mokestį, kuris sudarytų 20 proc. ankstesnių metų pelno. Bet A.Bartkus ragina į kitus nesidairyti.
„Ispanijoje irgi yra įvestas toks mokestis, jei atmintis neapgauna, jį turi ir vengrai, galbūt ir kitos šalys. Bet, pavyzdžiui, Ispanijos ekonomika turi gilių problemų, ten nedarbas – didžiulis, ir jie giliai įsišaknijusias problemas bando spręsti jau įvairiausiais būdais, kokie tik jiems atrodo tinkami. Bet tai nereiškia, kad visi tie būdai yra tinkami ir kad toks mokestis yra geras“, – kalbėjo ekonomistas.
Nepaisant esamų trūkumų, A.Bartkus pabandė įžvelgti ir mokesčio privalumų. Kaip jis teigė, Lietuva yra maža rinka, tad jau ir taip nėra itin patraukli užsienio bankams. Kadangi greitu metu naujų finansų įstaigų galime ir nesulaukti, dėl nedidėjančios konkurencijos nesulaukti ir bankų siūlomų patrauklesnių paslaugų sąlygų, bent jau šis mokestis kiek pakoreguos esamą situaciją.
Ekonomisto teigimu, šis solidarumo mokestis skatina bankus gyventojams ir įmonėms taikyti palankesnius paslaugų tarifus, kitu atveju solidarumo mokesčio suma augs.
„Tad, vertinant siekį pagerinti įmonių ir gyventojų padėtį, ši priemonė atrodo net puiki. Būtent per šią prizmę mokestį vertino ir Lietuvos bankas, bet jie į monetą žiūrėjo tik iš vienos pusės, kitos nebeatvertė, neįžvelgė neigiamų aspektų, kaip kad neigiamos įtakos investiciniam patrauklumui“, – įvertino A.Bartkus.
Kaip rašė ELTA, pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, kredito įstaigos avansinį solidarumo įnašo mokėjimą turi atlikti iki rugpjūčio 31 d. už laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (gegužės 16 d.) iki antrojo metų ketvirčio pabaigos (birželio 30 d.).
Įnašo suma apskaičiuojama ne nuo viso jų pelno, bet nuo tos grynųjų pajamų dalies, kuri yra bent 50 proc. didesnė nei keturių finansinių metų vidurkis. Šiai sumai taikomas 60 proc. įnašo tarifas.
Per 2023 m. tikimasi surinkti apie 250 mln. eurų, o per visą laikinojo mokesčio taikymo laikotarpį (iki 2025 m.) – iki 440 mln. eurų.
Solidarumo įnašo rengėjai gautas pajamas numatė skirti krašto apsaugos infrastruktūrai tobulinti, ruoštis Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų pajėgų.
Iniciatyvą įvesti laikinąjį bankų solidarumo įnašą Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė argumentuodama „išskirtinėmis aplinkybėmis“ pastarųjų metų finansų rinkoje, dėl ko bankai 2022 m. uždirbo neįprastai didelius pelnus. Institucijos anksčiau šiemet prognozavo, jog 2023 m. bendras bankų pelnai galėtų pasiekti 1 mlrd. eurų.
Visgi VMI praėjusią savaitę atnaujino Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo aiškinimą. Anot VMI Teisės departamento vadovės Rasos Virvilienės, įstatymą ir jo taikymą nuspręsta pakartotinai įvertinti gavus Finansų ministerijos nuomonę, taip pat ir papildomai gautas įnašo mokėtojų pastabas dėl jo apskaičiavimo.
Vis tik praėjusią savaitę Lietuvos bankų asociacija (LBA) savo išplatintame pranešime kritikavo institucijas dėl to, kad besibaigiant avansinio mokėjimo terminui VMI atšaukė ankstesnius keturis mokėjimo išaiškinimus bei pateikė naują.
„Nauja tvarka numato, kad tokie skolos instrumentai, kaip lizingas, faktoringas ar obligacijos, nepaklius į naujo kreditavimo kategoriją, nors vos prieš kelis mėnesius VMI naująjį įstatymą aiškino priešingai. Taip pat atšaukti kiti anksčiau pateikti išaiškinimai iš esmės pakeitė mokesčio skaičiavimo logiką“, – praėjusią savaitę išplatintame pranešime teigė LBA.
Jos viceprezidentas Aidas Budrys tuomet teigė, jog pakeitimai sektoriaus dalyviams „kelia didelių neaiškumų“, parodo, kad solidarumo įnašo idėja „buvo neparengta, nelogiška ir ydinga tiek savo forma, tiek turiniu“.
