Tačiau, pasak jos, sunku paaiškinti, kodėl maisto ir gėrimų kainų lygis Baltijos šalyse taip priartėjo prie vidutinio ES, nors prekių ir paslaugų kainų dar yra žemesnės.
„Matome, kad iki infliacijos šuolio (2022 m. antroje pusėje, kuomet Baltijos šalyse fiksuota didžiausia Bendrijoje, dviženklė metinė infliacija – ELTA) maisto ir gėrimų kainų lygis buvo mažesnis nei ES vidurkis.
Dabar Estijoje ir Latvijoje jis jau yra 5 proc. didesnis nei ES vidurkis. Lietuvoje 2021 m. jis buvo 10 proc. mažesnis, tačiau pernai ES vidurkis buvo beveik pasiektas“, – trečiadienį vykusiame „Swedbank“ ekonomikos forume teigė L. Zorgenfreija.
Jos teigimu, tokį kainų šuolį galėjo lemti Baltijos šalių jautrumas geopolitinei padėčiai, kitų šalių taikytos priemonės maisto produktų kainoms švelninti.
„Galbūt mūsų šalys yra labiau veikiamos pasaulinių įvykių nei kitos ES narės, galbūt kitur ES buvo taikoma daugiau paramos priemonių, pavyzdžiui, įmonėms. Bet, iš esmės, daug gerų paaiškinimų tokiam augimui, deja, rasti sunku“, – pažymėjo ji.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Nerijus Mačiulis svarstė, kad tą galimai lėmė konkurencijos trūkumas bei antrino, jog kitos šalys kainas mažino dirbtinai, pavyzdžiui, per pridėtinės vertės mokesčio (PVM) korekcijas.
Be to, teigė ekonomistas, Baltijos šalys anksčiau importuodavo daug maisto produktų iš Rusijos ir Ukrainos.
„Maža konkurencija, subsidijos kitose šalyse, pavyzdžiui, PVM mažinimas. (...) Dar pridėčiau, jog Baltijos šalys, ypač Lietuva, buvo labiau priklausomos nuo maisto produktų iš Rusijos ir Ukrainos. Dauguma šių produktų negali būti labai greitai pakeisti“, – teigė N. Mačiulis.
L. Zorgenfreija dar teigė, kad bendras kainų lygis valstybėse išlieka mažesnės už vidutinį Bendrijoje – atitinkamai 5–10 proc. prekių ir 20–30 proc. paslaugų.
„Tad čia vis dar pigiau gyventi, tačiau paskutinysis infliacijos pikas padėtį keičia“, – svarstė ji.
„Čia svarbu prisiminti, kad mūsų šalių gyventojų gerbūvis, bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodiklis yra mažesni nei ES vidurkis. Tad ši padėtis nėra itin tvari, ji kenkia vartotojui“, – dar pažymėjo Latvijos ekonomistė.
L. Zorgenfreijos teigimu, daliai vartotojų krepšelio, vis dėlto, tikėtina defliacija – esą tikrai pigs energetiniai produktai, galimas ir kitų prekių kainų lygio kritimas. Tačiau Baltijos šalyse išliks paslaugų infliacija.
„Todėl nematome bendro kainų kritimo visos ekonomikos lygmeniu. Bet lyginant su praėjusių metų dviženklės infliacija, ateinančiais metais ji bus žymiai mažesnė“, – kalbėjo ekonomistė.
Jos pateiktais duomenimis, metinė infliacija (lyginant einamąjį mėnesį su tuo pačiu mėnesiu pernai) Baltijos šalyse 2022 m. trečiąjį ketvirtį siekė 22–25 proc., o šiemet nukrito iki 6–7 proc.
Vis tik, tikina ekonomistė, nors infliacija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje smarkiai krito nuo pernai metų trečiojo ketvirčio aukštumų, tikrasis kainų lygis išliko aukštas ir šiuo metu yra 35–40 proc. aukštesnis nei 2019 m.
„Milžiniškas kainų lygio skirtumas“, – akcentavo ji.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinis mėnesinis (2023 m. rugpjūtį, palyginti su liepa) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro -0,2 proc. Lyginant su pernai rugpjūčiu, infliacija sudarys 6,4 proc.
Tarp maisto produktų per metus 14,2 proc. brango mėsa, 13,1 proc. – duona ir grūdų produktai, 15,6 proc. – daržovės, 18,5 proc. – cukrus, uogienė ir saldumynai, 12,2 proc. – vaisiai, 12,3 proc. – žuvis. Pienas ir jo produktai brango 3,9 proc., jokiai kategorijai nepriskirtini maisto produktai – 16,9 proc.
