Nuo angaro projektavimo iki šio projekto realizavimo prabėgo penkeri metai. Projekto vertė siekia 25 milijonus eurų.
Jau šių metų pabaigoje angaras bus pasirengęs pilnai aptarnauti bet kokio tipo ir dydžio komercinį orlaivį bei suteikti visas remonto ir orlaivių priežiūros paslaugas.
Ateityje įmonė „Aviatic MRO“ ketina plėstis. Pastačius dar vieną dvigubai didesnį angarą, Šiauliai taptų vienu svarbiausių lėktuvų techninės priežiūros centrų regione.
Žengtas pirmas žingsnis
Atidarymo iškilmėms į naująjį angarą buvo įstumtas vienas didžiausių pasaulio orlaivių – didžiausios versijos „Airbus A340“.
Pasak įmonės „Aviatic MRO“ savininko Dmitrijaus Čeliadino, toks pilnai pakrautas lėktuvas Vilniaus oro uoste galėtų nusileisti ne visuomet, o dėl savo takų ilgio Šiaulių oro uostas gali riimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus.
Kartu su D.Čeliadinu simbolinę juostą perkirpęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sakė, kad šio lėktuvų angaro atidarymas yra didelė šventė miestui ir Lietuvai, nes „pagaliau pradėsime teisingai panaudoti valstybės turtą“.
„Mes stovime teritorijoje, kuri galbūt verta ir milijardo eurų, bet iki šios dienos nebuvo jokio veiksmo, kad ši teritorija neštų ekonominę naudą.
Tikiu, kad tai – pirmas rimtas žingsnis, pritraukiant didžiules investicijas į Šiaulių oro uostą“, – per atidarymo ceremoniją sakė A.Visockas.
Padėkojo ir valdininkams, ir verslui
Šiaulių miesto meras padėkojo buvusiam vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui, kuris „biurokratijos kelyje išpainiojo ne vieną siūlų kamuolį ir padėjo priimti reikiamus sprendimus vyriausybės lygmenyje“.
„Noriu padėkoti visiems Lietuvos atsakingiems žmonėms, kurie darbais o ne žodžiais stengiasi, kad Lietuva turėtų perspektyvą, kad jos turtas būtų tinkamai panaudotas valstybės naudai.
Džiaugiuosi ir verslu, kuris atsiradus sunkumams nepabėgo, nenutraukė sutarties, nors turėjo tokią galimybę, o tiki šia perspektyva.
Tas verslas padės rasti darbą kvalifikuotiems specialistams, kurie liks gyventi mieste. Taip verslas prisideda prie miesto augimo. Šiauliai yra svarbus miestas Lietuvai“, – per angaro atidarymo ceremoniją sakė A.Visockas.
Trukdė ir pandemija, ir karas
Kad sunkumų realizuojant šį projektą išties būta neslėpė ir įmonės „Aviatic MRO“ savininkas D.Čeliadinas.
Portalui lrytas.lt D.Čeliadinas sakė, kad projektą ketinta įgyvendinti per pusantrų metų, tačiau dėl koronaviruso pandemijos ir karo Ukrainoje nuo projekto iki angaro pastatymo prabėgo penkeri metai.
„Iš techninės pusės jokių korekcijų nebuvo. Tačiau teko reaguoti į susiklosčiusias aplinkybes. Per pandemiją kai kurie gamintojai, kurių technologijas norėjome įsigyti, mums jų paprasčiausiai negalėjo pateiki laiku, ar net bankrutavo.
Dauguma metalo tiekimo įmonių buvo iš Ukrainos. Dėl kilusio karo teko ieškoti sprendimų“, – sakė D.Čeliadinas.
Prireiks kvalifikuotų specialistų
Pasak „Aviatic MRO“ savininko, pastatytas angaras tapo didžiausiu lėktuvų aptarnavimo angaru Pabaltijyje. Iki kitų metų pavasario jame jau dirbs 400 darbuotojų. Jų skaičius palaipsniui augs.
Pastačius dar vieną dvigubai didesnį angarą darbuotojų skaičius gali pasiekti ir du tūkstančius.
Paklaustas, kur ras tokį kiekį kvalifikuotų specialistų, D.Čeliadinas sakė, kad aviacijos specialistų stygiaus problema yra pasaulinė: „Jau turime per šimtą kvalifikuotų specialistų, prie kurių bus galima jungti ir mažesnės kvalifikacijos specialistus“.
Orlaivių priežiūros bei remonto paslaugas teisiančios įmonės „Aviatic MRO“ savininkas sakė tikįs šio verslo perspektyva.
Pasak D.Čeliadino, partnerių dėka, įmonė jau turi klientų artimiausiems penkeriems metams.
Kai kurie iš jų dalyvavo ir angaro atidaryme, kurį vainikavo dainininkės Jazzu pasirodymas.
Vietą pasirinko neatsitiktinai
Įmonės „Aviatic MRO“ savininkas neslėpė, kad vieta orlaivių remontui ir priežiūrai buvo pasirinkta neatsitiktinai.
Angaro statybai pasirinkta strategiškai patogi vieta – Tarptautinis Šiaulių oro uostas.
Jis greitai pasiekiamas iš bet kurio svarbiausio Europos oro uosto ir gali priimti bet kokio dydžio orlaivį – jame įrengti du vieni ilgiausių pakilimo/nusileidimo takų Baltijos regione.
