Tai jau primiršta. Iki 2013-ųjų pavasario obuoliams nuskinti ar daržovių derliui nuimti ūkininkai su pagalbininkais turėdavo sudaryti terminuotąsias darbo sutartis.
Visa bėda, kad tie darbuotojai ilgai neištverdavo – nebepasirodydavo darbe, ir ne taip paprasta būdavo tas sutartis nutraukti.
Dabar viskas paprasčiau. Vaismedžiams nugenėti, akmenims iš laukų išrinkti, miško sodinukams į žemę susmeigti, daržams ravėti, kopūstams nukirsti ir bet kokiems kitiems laikiniesiems darbams nudirbti pakanka kasdien išrašomo paslaugos kvito.
Taigi tą pačią dieną už darbą su jį atlikusiais žmonėmis yra ir atsiskaitoma.
Ištveria ne visi
Sodininkams reikia darbininkų maždaug porai mėnesių – per tiek laiko paprastai nuimamas vaismedžių subrandintas derlius. Todėl realiausia galimybė atsi– skaityti su jais – kasdien, išrašant paslaugų kvitą.
„Vis dėlto situacijų būna įvairių. Kai tik būna palankios gamtos sąlygos, per dieną prireikia nuskinti apie 1000 tonų obuolių, o tam praverstų 50–60 skynėjų pagalba.
Tačiau laikinojo įdarbinimo paslaugų kvitai Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių nevilioja. Juos pamatę jie sprunka į šalį, nes bijo, kad praras pašalpą“, – yra pasakojęs vienas Panevėžio rajone besidarbuojantis sodininkas.
Užimtumo tarnyboje dauguma bedarbių būna 45–50 metų vyrai. Bet jie, anot sodininko, dažniausiai negali pasilenkti prie nukritusio obuolio patys nepar-griuvę. O tie, kurie lieka dienai kitai padirbėti, padaro daugiau žalos nei naudos, nes skindami ar rinkdami obuolius juos tik dar labiau apdaužo.
Vis dėlto, anot sodininko, yra ir darbščių žmonių, kurie specialiai suvažiuoja nuimti derliaus, kad galėtų neprastai užsidirbti. Du mėnesiai darbo pagal paslaugų kvitus – tokį laiko tarpsnį numato ir teisės aktai.
Šiuo metu darbai soduose dar neįsibėgėjo, o ankstesnių metų duomenys liudija, kad paslaugų kainos būdavo nemažos.
Žmonės, kurie stropiai dirbdavo, per dieną priskindavo ne vieną dėžę obuolių – apie 300 kilo-gramų. Vidutinis dienos atlygis už darbą ankstesniais metais sukosi apie 40 eurų, o tie skynėjai, kurie įgusdavo, per dieną užsidirbdavo ir po 50–60 eurų.
Vadinasi, stropiai dirbantys žmonės per poros mėnesių vaisių skynimo sezoną į rankas gaudavo po 2000–3500 eurų. Tačiau net ir toks atlygis, įrašytas į paslaugų kvitus, nepaviliodavo Užimtumo tarnyboje tūnančių žmonių. Ką tuomet darydavo sodininkai, kad obelys žiemoti neliktų apkibusios vaisiais?
Pasak jų, darbininkų tekdavo ieškoti duodant skelbimus į vietos spaudą. Būdavo žmonių, kurie atsišaukdavo, tad norintys dirbti pagal paslaugų kvitus būdavo surenkami sodininkų autobusui sukant ratus po aplinkinius kaimus.
Inspektorių vizitai
Šiuo metu uogininkystės ūkiuose pagalbininkai skina šilauoges. Dar savaitė kita, ir sodininkai suskubs žmones kviesti į pagalbą obuolių derliui nuimti.
Darbai veja darbus, tačiau ne visada darbuotojai įdarbinami taip, kaip pridera. Pasitaiko atvejų, kai su jais atsiskaitoma uždarbį sumokant vokeliuose ir taip išvengiant mokesčių.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šiaulių skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Zenono Griguolos, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose nustatytų darbo įstatymų pažeidimų procentinė reikšmė išlieka nepakitusi – 2020–2022 metais jie sudarė 5 proc. visų šios srities teisės aktų pažeidimų.
„Darbo inspektoriai, stebėdami, kaip laikomasi darbo įstatymų žemės ūkyje ir miškininkystėje, 2020-aisiais atliko 398 patikrinimus, užpernai – 363, pernai – 296. Nors 2022-aisiais patikrinimų būta mažiau, nustatytų darbo įstatymų pažeidimų skaičius išliko nepakitęs“, – sakė Z.Griguola.
Pasak jo, darbo inspektoriai, atlikdami patikrinimus tiek pas ūkininkus, tiek žemės ūkio bendrovėse, dažniausiai nustatydavo pažeidimus, susijusius su darbo ir poilsio laiko grafikų sudarymu. Jie nebaudė darbdavių, tačiau konsultavo juos darbo teisės klausimais ir surašydavo reikalavimus pašalinti pažeidimus.
Vengia mokesčių
„Žemės ūkis ir miškininkystė, kaip rizikingos šakos, yra kontroliuojamos ir šiais metais. Taip siekiama nustatyti nelegalaus darbo faktus ir tai, kokį poveikį nelegalaus darbo tendencijoms turi Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo nuostatai.
Kartu yra stebima, ar žemės ūkyje darbo santykiai nėra įforminami ne taip, kaip pridera, – ar jie nepakeičiami paslaugų teikimu pagal paslaugų kvitus“, – sakė Z.Griguola.
Jo teigimu, pasitaiko ir kitokių spekuliacijų, kai nesąžiningi darbdaviai – žemės ūkio ar miškininkystės ekonominių veiklų ūkiniai subjektai – nepildo paslaugų kvitų, mat juos išrašius savo ruožtu už paslaugos teikėją reikia sumokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį.
„Taip pat ir ilgalaikiai bedarbiai yra linkę dirbti neįteisindami paslaugos teikėjo veiklos. Jie baiminasi, kad praras bedarbio statusą ir nebegaus bedarbio pašalpos“, – patikino pašnekovas.
Iš VDI šiemet atliktų dešimties patikrinimų žemės ūkio ir miško ruošos veikla užsiimančiuose ūkio subjektuose nustatyta, kad dviem atvejais trys žmonės dirbo nelegaliai – atliko darbus, kurie turėjo būti atliekami tik sudarius darbo sutartį.
„Keturiais atvejais devyni pagalbininkai – vieni tvarkė kirtavietėje šakas, kiti pasėlių lauke rinko akmenis – dirbo tinkamai neįforminus paslaugų teikimo kvitų“, – sakė Z.Griguola.
Talkina ir užsieniečiai
Darbuotojų striuka, sezoniniams darbams prisikviesti netoliese gyvenančių žmonių neįmanoma, nes tiesiog kaimuose nebėra kam dirbti, tad ir sodininkams, ir ūkininkams per patį darbų įkarštį prireikia ir užsieniečių pagalbos.
Ankstesniais metais, iki karo, įdarbinimo agentūroms tarpininkaujant kas rudenį skinti obuolių atvykdavo nemažai ukrainiečių. Pastaruoju metu, tikėtina, jų srautą pakeis per sezoną užsidirbti pinigų norintys armėnai, kazachai ar kitų trečiųjų šalių piliečiai.
Pasak Z.Griguolos, užsieniečiai, kaip ir Lietuvos gyventojai, įvairius sezoninius darbus gali atlikti įdarbinti pagal darbo sutartį, sudarytą su sodininku, miškininku ar ūkininku, bet gali būti dirbama ir pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus.
Jeigu dirbama pagal paslaugų kvitus, vienas pagalbininkas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų.
Jeigu toks laikinasis darbuotojas paslaugas teikia keliems paslaugų gavėjams, pavyzdžiui, darbuojasi soduose, o prireikus talkina miškininkams, tai daryti jis turi teisę ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus.
Tokiais atvejais sumuojamas kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų laikas dienomis, neatsižvelgiant į per dieną dirbtų valandų skaičių.
Įstatymui – dešimtmetis
Paslaugų teikimo tvarką reglamentuoja Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas.
Šis 2012-ųjų lapkritį priimtas ir 2013-ųjų balandį įsigaliojęs įstatymas reglamentuoja tvarką, pagal kurią turi būti atlyginama už laikinas arba vienkartines žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas.
Tokioms paslaugoms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai.
Įstatymas numato, kaip turi būti administruojamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas, – kaip turi būti pildomas ir išduodamas paslaugų kvitas, koks yra jo galiojimo laikas, kokia yra galiojimo ir saugojimo tvarka, kokios paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teisės ir pareigos.
Kvituose – privalomi rekvizitai
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas (toliau – paslaugų kvitas) turi šiuos privalomuosius rekvizitus:
1. Pavadinimas – „Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas“.
2. Išrašymo data.
3. Numeris.
4. Paslaugų gavėjas (pavadinimas, kodas, įgalioto asmens vardas, pavardė ar fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba užsieniečio socialinio draudimo numeris, parašas).
5. Paslaugų teikėjas (vardas, pavardė, asmens kodas arba užsieniečio socialinio draudimo numeris, parašas).
6. Atlygio už suteiktas paslaugas apskaičiavimo lentelėje turi būti nurodoma paslaugų teikimo data, taip pat paslaugų pogrupio kodas arba pavadinimas, mato vienetas, suteiktų paslaugų apimtis ar trukmė, įkainis (eurais už vnt.), apskaičiuota ar sutarta atlygio suma eurais.
7. Mokėtina sveikatos draudimo įmokos suma eurais.
8. Atlygio mokėjimo būdas (grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu), mokėjimo data ar terminas.
9. Išmokėta suma žodžiais, išmokėjusio asmens vardas, pavardė, parašas.
10. Apie tai, kad pinigus gavo, darbuotojas pasirašo ir nurodo gautą sumą žodžiais bei datą.
