Įdarbinančioje specialistus iš viso pasaulio įmonėje „Inveniam“ dirbantis kompiuterinių sistemų kūrėjas Rokas Navickas sakė, kad dirbdamas tarptautinėje komandoje sutinka žmonių su skirtingais, įdomiais požiūriais. Jo teigimu, lietuviai kitiems kartais atrodo labai rimti.
„Turėjau kolegą, kuris vadino mus akmenveidžiais dėl mimikų stokos. Įvairovė leidžia geriau pažinti skirtingas kultūras, o darbo aplinka tampa kūrybingesnė ir linksmesnė. Žinoma, kartais pasitaiko ir nesusikalbėjimo atvejų“, – sakė R.Navickas.
Vilnius pranoko lūkesčius
Vyriausiasis „Inveniam“ komercijos vadovas Mike’as Greeningas tikino, kad Lietuvoje jam patinka viskas: kolegos, miestas, atstumai, tai, kad iš oro uosto biurą miesto centre galima pasiekti greičiau nei per 15 minučių, žmonių, kuriuos sutinka ir kartu dirba, užmojai.
Įmonė turi klestinčią technologijų bendruomenę, kuri taip pat puikiai tinka šiai šaliai, ypač dėl jos teikiamų investicijų ir kvalifikuotų išteklių.
„Vilnius tikrai pranoko mano lūkesčius. Čia puikūs restoranai, draugiški žmonės ir gražus Senamiestis, viskas, ko reikia, pasiekiama pėsčiomis.
Be to, sužinojau, kad Lietuvoje buvo įkurti net trys vienaragiai. Man patinka, kad visi, su kuriais darbuojuosi kasdien, yra labai ryškūs, smalsūs ir dirba su aistra, o svarbiausia, labai trokšta tobulėti, mokytis“, – sakė M.Greeningas.
Darbe jis nuolat bendradarbiauja su kolegomis iš skirtingų šalių, tad patvirtino, jog įvairi komanda vienija skirtingus požiūrius ir patirtį, o tai visada suteikia pridėtinės vertės darbo aplinkai ir projektams ir padeda sklandžiau spręsti problemas, su kuriomis susiduriama.
Nustebino šalies pažanga
„Inveniam“ skaitmeninės rinkodaros analitikas Mathias Zimmeris atvyko į Lietuvą stažuotis, o stažuotė virto darbo ir studijų programa tarp Vilniaus ir Paryžiaus.
Jį nustebino Vilniaus grožis, nes mažai žinojo apie mūsų šalį ir manė, kad ji nėra taip toli pažengusi, kaip yra iš tikrųjų.
„Lietuviška šaltibarščių tradicija iš pradžių atrodė keista, nes maistas dažniausiai nebūna rožinis, bet šaltibarščiai stebėtinai skanūs.
Lietuvos kolegos yra darbštūs ir draugiški, kuriantys palankią darbo aplinką. Vertinu darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą Lietuvoje, nes, lyginant su Paryžiumi, čia viskas greičiau pasiekiama, laisvalaikiu galima nuveikti kur kas daugiau dalykų“, – kalbėjo jis.
M.Zimmeris tiems, kurie prisijungia prie tarptautinės komandos, patarė pristatyti savo kultūrą ir tradicijas, nes tai stebina ir sukuria daug įdomių istorijų.
Trikdo skirtingi akcentai
„Inveniam“ biuro vadovė Viltė Kudžiminskaitė džiaugėsi, kad darbe labai įdomu susipažinti su skirtingų kultūrų žmonėmis ir daugiau visko apie juos sužinoti.
Iš užsieniečių galima išmokti daug naujų dalykų, perprasti skirtingas kultūras, o tai plečia akiratį.
Ji pastebėjo, kad nors lietuviai labai gerai vertinami pagal anglų kalbos žinias, kalbos barjeras gali būti neigiamas dalykas.
Žmonės iš įvairių šalių kalba angliškai su skirtingu akcentu, todėl kartais sunku suprasti, o kadangi tai nėra dalies žmonių pagrindinė kalba, sunku ir visiškai išreikšti save.
Mėgaujasi gaiviu oru
Dramblio Kaulo Krante užaugęs duomenų mokslininkas Muhamedas Tuo baigęs mokyklą Prancūzijoje studijavo informatiką, matematiką ir dirbtinį intelektą, tad jis Lietuvą gali palyginti ne tik su savo gimtąja šalimi.
Muhamedo manymu, Lietuva – puiki šalis, kurioje nedideli atstumai tarp svarbių objektų ir atviri vietiniai žmonės.
Pasak jo, žmonės čia itin domisi vieni kitų gyvenimo istorijomis. Be to, lietuviai – profesionalūs, draugiški ir darbštūs.
Patyręs gyvenimą metropoliuose vyras stebisi, kad Lietuvoje yra tiek daug gamtos, augalijos, kuri dera su šiuolaikiškais statiniais.
Oras čia tyras ir gaivus, galima vaikščioti po medžiais net gatvėse, o daugelyje Europos šalių to nėra. Šalis siūlo puikią gyvenimo ir darbo pusiausvyrą.
Jis stebisi ir lietuvių vairavimo kultūra: „Važiuodami žmonės nenaudoja garsinių automobilių signalų. Beveik du mėnesius praleidau Vilniuje, kol išgirdau garsinį signalą, o kai tai įvyko, atrodė, kad nutiko kažkas labai svarbaus.“
Į Lietuvą atvedė meilė
„Inveniam“ klientų aptarnavimo specialistas Maxime’as Maugeonas – meilės emigrantas, persikėlęs į Lietuvą studijuoti magistrantūroje ir atlikti studijų praktikos, čia susipažinęs su mergina ir pasilikęs.
Prieš atvykdamas apie Lietuvą jis beveik nieko nežinojo: „Džiaugiuosi, kad tai maža šalis, kurioje lengva bendrauti su aukšto lygio specialistais.
Gamta yra 5 minutės nuo Vilniaus centro. Maistas nėra labai geras, bet vakariečiams jis įdomus. Pavyzdžiui, keista, kad jūs užkandžiaujate kiaulių ausimis.“
Pirmas jo įspūdis apie Lietuvą buvo labai geras, dar leisdamasis lėktuvu vyras stebėjosi, kiek čia miškų.
Atvykęs jis pasiklydo Kauno traukinių stotyje: „Kažkoks vaikinas mane pamatė ir padėjo, nusivedė alaus, kažkokių cepelinų. Jis išmokė pirmų lietuviškų žodžių: alus – skysta duona. Iki šiol su juo palaikome ryšį. Nors Kaunas buvo šiek tiek liūdnas miestas, man ten patiko, o gyvenimas Vilniuje pasirodė dar geresnis.“
Maxime’as sakė, kad pirmą gyvenimo mėnesį Lietuvoje jam kilo daugybė klausimų. Pagyvenęs čia jis spėjo pastebėti, kad lietuviai yra labai darbštūs, kartais gal net per daug, bet tai motyvuoja atvykėlius iš užsienio.
Taip pat jis įvardijo darbo Lietuvoje trūkumus: Lietuva suteikia viena savaite mažiau apmokamų atostogų, palyginti su Prancūzija.
Vietinėse įmonėse taikomi seni darbo metodai, prie kurių sunku prisitaikyti, kartais labai mažai lankstumo.
M.Maugeonas, remdamasis savo patirtimi, dirbantiems tarptautinėse komandose patarė nebijoti užduoti klausimų ir nepriimti savo žinių kaip visuotinės tiesos, kai kalbama apie kitas kultūras.
Žiemos tamsa nesužavėjo
Dar vienas meilės į Vilnių atvestas užsienietis – klientų aptarnavimo specialistas Eryale’as Leroy sakė dievinantis Vilnių, didelį jo Senamiestį, visus slaptus kiemus, terasas vasarą ir daugybę parkų.
Labiausiai Lietuvoje jam, kaip ir daugeliui kitų, patinka gamta – ežerai, miškas, pajūris. Keisčiausias dalykas iki šiol mūsų šalyje jam atrodo lietuviška virtuvė.
„Dirbdamas Lietuvoje visada mėgavausi savo kolegų profesionalumu ir darbo etika.
Man dažnai buvo labai lengva bendradarbiauti su kolegomis iš Lietuvos ir daugelį jų šiandien galiu laikyti savo draugais. Blogiausia dirbant Lietuvoje žiemą – atvykti į biurą, kai lauke dar tamsu, ir išeiti iš jo, kai lauke vėl tamsu“, – sakė Eryale’as.
Nauji dalykai – kasdien
Užsieniečius priimanti ir kasdien kartu dirbanti personalo vadovė Eglė Dulkė pažymi, kad tarptautinė komanda praplečia akiratį, skatina žmogų būti atviresnį, labiau empatišką.
„Sykį kartu valgėme prancūziškus pusryčius.
Suvalgiusi įprastą kruasaną su lašiša, sūriu ir daržovėmis užsimaniau ko nors saldaus, taigi pradėjau ant kito kruasano tepti šokoladinį kremą. Prancūzai žiūrėjo išpūtę akis ir klausė, ką darau, juk tai šlykštu.
Pasakiau, kad darausi desertą. Jie teigė, kad patys to niekada nedarytų, nes prancūzai valgo raguolius su sūrio įdaru arba be nieko, o norėdami skanėsto renkasi kitokį desertą.
Taip šį tą sužinojau apie prancūzišką virtuvę ir jų pagarbą kruasanui“, – sakė E.Dulkė.
Kalba savita ir sudėtinga
O baltarusę skaitmeninės rinkodaros analitikę Katsiaryną Kurylovich labiausiai nustebino lietuvių kalba: „Būdama iš Baltarusijos, kuri geografiškai artima Lietuvai, tikėjausi tam tikrų kalbinių panašumų, tačiau lietuvių kalba išsiskiria kaip savita ir sudėtinga.“
Nors vaikystėje į Lietuvą atvykdavo dažnai, pradėjusi čia dirbti Katsiaryna ją pamilo iš naujo.
„Lietuviai – nuostabūs žmonės. Jie nepaprastai palaikė ir padėjo nuo tos dienos, kai pradėjome kartu dirbti. Biuro atmosfera visada pozityvi ir svetinga, greitai pasijutau esanti tarp draugų, ne tik tarp kolegų.
Bendradarbiaudama su žmonėmis iš įvairių šalių turiu galimybę dalyvauti kultūriniuose mainuose, pažinti kitokius papročius, tradicijas ir kalbas“, – savo patirtimi dalinosi K.Kurylovich.
