Albanija vis dažniau laikoma alternatyvia pigių kelionių kryptimi, palyginti su kitomis populiaresnėmis ir brangesnėmis, pavyzdžiui, Ispanija, Graikija ir Italija, rašo „Il Messaggero“.
Skaičiuojama, jog pastaraisiais mėnesiais, palyginti su praėjusiais metais, ispanų, nusprendusių aplankyti šią šalį, skaičius padvigubėjo, turkų skaičius padidėjo 142 proc., Juodkalnijos gyventojų padaugėjo 62 proc., prancūzų – 58 proc., o italų – 53 proc.
Kinų skaičius taip pat smarkiai išaugo – jis išsipūtė 152 proc. Kaip rašo „kosovapress.com“, daugiausia tai lėmė šalių bendradarbiavimo susitarimai.
Tarptautinės Europos oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su praėjusiais metais, į Albaniją keliaujančių keleivių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Kaip nurodė „ACI Europe“, šuolį paskatino Albanijos oro uostuose pradėjusios veikti pigių skrydžių bendrovės.
Priežastis, kodėl pigių skrydžių bendrovės atidaro vis daugiau maršrutų į šią šalį, pirmiausia slypi jos kainų lygyje. Pavyzdžiui, Vokietijos federalinė statistikos tarnyba neseniai nustatė, kad restoranų ir viešbučių kainos Albanijoje yra 56 proc. mažesnės nei Vokietijoje.
Albanija tapo ypač populiari tarp italų, kurie ją gali pasiekti jūra ir, beje, už labai palankią kainą. Kelionė laivu iš Bario į Albanijos kurortą Duresį kainuoja apie šimtą eurų, tuo tarpu už kelionę laivu iš Romos į Sardiniją italai turi mokėti dvigubai daugiau, rašo „Financial Times“.
Dėl sparčiai augančių kainų ir ekstremalių oro sąlygų turizmo sezono metu italai vis dažniau renkasi keliones į užsienį. Italijos turizmo organizacija „Federturismo“ apskaičiavo, kad kai kuriuose šalies regionuose italų turistų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 20–30 proc., o užsienio turistų skaičius Italijoje per pirmuosius keturis mėnesius išaugo 43 proc.
28 metų Nicholas Ferrero buvo vienas tų, kurie šiemet keltu iš Italijos atplaukė į Albaniją. Sarandės kurorto netoli Graikijos sienos paplūdimyje buvo pilna italų. „Tai buvo tarsi maža Italija“, – įspūdžiais su „Financial Times“ dalijosi jis.
Už „paprastą, bet gražų“ keturių miegamųjų butą Sarandėje N.Ferrero mokėjo 360 eurų per savaitę – tai tik maža dalis to, ką jis būtų mokėjęs už atostogas Italijoje. Kartu italas pastebėjo, kad jo nuomojamas butas buvo nebaigtas įrengti, kaip ir daugelis kitų būstų šioje vietovėje. „Man atrodė, kad jie nepasirengę turizmo bumui“, – minėjo atostogautojas.
Tai neturėtų stebinti: naujausiais ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, pirmąjį ketvirtį užsienio turistai Albanijoje praleido 261 tūkst. naktų, t. y. 152 proc. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Palyginimui, Italijoje, turistų lankomoje šalyje, keliautojų skaičius dar nepasiekė priešpandeminio lygio.
Sparti kurortų plėtra pakrančių zonose sukėlė daug vidinės įtampos šalyje, nes vyriausybė stengiasi užleisti vietą viešbučiams gyvenamųjų namų sąskaita. Tuo pat metu didžiausi viešbučių akcininkai dažnai yra patys politikai.
