„Gamybos apimtys toliau mažėja, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos pramonės rodikliai stabilizavosi, t.y. kol kas situacija neblogėja. Bet perspektyvos neramina.
Situacija akivaizdžiai stabilizavosi medienos ir baldų pramonėje, nors gamybos toliau krenta dviženkliu greičiu.
Energijai imlios pramonės šakos toliau mažina gamybą, bet ne taip sparčiai kaip 2023 m. pradžioje.
Teigiamą dinamiką demonstruoja maisto pramonė: gamyba liepą augo sparčiausiai nuo šių metų vasario, tendencija yra akivaizdžiai teigiama. Galima atsargiai prognozuoti, kad sulėtėjusi infliacija ir kritusios energijos kainos gali paskatinti kiek stipresnį maisto produktų vartojimą Lietuvoje.
Neramina gamybos tendencijos transporto priemonių sektoriuje: čia gamybos augimas sparčiai lėtėja, tai gali būti susiję su paklausos spaudimu Vokietijos auto pramonei“, – rašė ekonomistas.
Tačiau nepaisant gan pozityvių Lietuvos pramonės rezultatų, A.Izgorodinas teigė esantis labai atsargus, kalbėdamas apie antrojo pusmečio perspektyvas.
Anot jo, duomenys rodo reikšmingą Kinijos ekonomikos sulėtėjimą. Tai paveiks Vokietijos pramonės užsakymus, o vėliau ir Lietuvos pramonę.
Taip pat yra indikatorių, kurie rodo, kad Vokietijos pramonės būklė toliau blogės – tai yra rizika Lietuvos pramonei per kontraktinius užsakymus.
„Neatmesčiau ir spartesnio Lietuvos pramonės gamybos kritimo tempo atskirais antro pusmečio mėnesiais“, – pridūrė jis.
