Taip kol kas neįvyko ir neatrodo, kad nutiks bent artimiausiu metu. Kinijos, kuri yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika po JAV, bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su paskutiniais trimis 2022-ųjų mėnesiais, dar augo 2,2 proc., bet antrąjį ketvirtį šis skaičius siekė vos 0,8 proc.
Didžiausių pasaulio bankų ekonomistai jau įspėjo, kad Kinijos šiems metams numatytas 5 proc. BVP augimo tikslas greičiausiai liks nepasiekiamas ir ekonomika pasistiebs maždaug 4 proc., o tai šiai valstybei yra nedaug.
Kinai turi ir kitų galvos skausmų. Pavyzdžiui, prasidėjusią defliaciją (liepą kainos ten buvo 0,3 proc. mažesnės nei prieš metus). Tokia žinia būtų džiugi, tačiau bėda ta, kad vartojimas šalies viduje nebekyla ar netgi smunka, o tai skaudžiai atsiliepia vidaus rinkai dirbantiems gamintojams.
Priežasčių gali būti ne viena, bet jau pasigirdo spėjimų, kad Kinijos ekonomika suka Japonijos pramintu keliu, kai, visuomenei pradėjus senti, energinga ūkio plėtra pradėjo stoti, o valstybės išlaidos didėti.
Todėl siekdamas paskatinti vartojimą Kinijos centrinis bankas tuo metu, kai dauguma išsivysčiusių valstybių po kelis kartus padidino palūkanų normas, neseniai jas nusprendė net sumažinti.
Maža to, Kinijoje tęsiasi krizė nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Kinai vis rečiau ryžtasi įsigyti namus ar butus, todėl į juos investavusios kompanijos ėmė skęsti. Jau pernai apie restruktūrizavimą pradėjo svarstyti labiausiai pasaulyje prasiskolinusi (skolos siekia net 300 mlrd. eurų) NT kompanija „Evergrande“, kuri praėjusią savaitę JAV teismo paprašė apsaugos nuo bankroto.
Daug į NT rinką investavęs konglomeratas „Zhongrong“ irgi pripažino turintis sunkumų dėl likvidumo. Terminą apmokėti skolas praleido ir NT sektoriaus milžinas „Country Garden“. Valstybė kol kas neskuba gelbėti šių kompanijų, tačiau lieka neaišku, ar to neprireiks, nes nuo krizės NT srityje netoli iki didžiulių problemų finansų sektoriuje, o tai tikrai nuvilnytų per visą pasaulį.
„Lietuvos ekonomika yra paremta eksportu ir pramonės gamyba, kuri yra priklausoma nuo kontraktinių užsakymų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos. Didesnė Kinijos ekonomikos krizė labai neigiamai paveiks visą euro zonos pramonę, tad ir Lietuvos eksportą“, – aiškino ekonomistas A.Izgorodinas.
Suprantama, Pekinas labai nenori, kad ūkio augimas išsikvėptų, todėl greičiausiai ims jį skatinti įvairiais būdais. Aišku, didins ir eksportą, o tai jau keltų didelių rūpesčių kitoms valstybėms. Išskyrus galbūt JAV, kurios įvairiomis priemonėmis mėgina mažinti priklausomybę nuo importo iš Kinijos.
Užtat Europos, o kartu ir Lietuvos, gamintojams tai būtų labai sudėtinga ištverti.
Jei valstybės remiamos kinų kompanijos toliau siūlys savo prekes užsienyje gerokai pigiau nei kitų šalių įmonės, o kai kurių pastarųjų lauktų net ir bankrotas. Mūsų šalyje – taip pat.
Skaičiai jau ir šiaip nėra paguodžiantys. Antai praėjusiais metais Lietuva iš Kinijos importavo prekių maždaug už 2 mlrd. eurų, o eksportavo vos už 100 mln. eurų.
Šį skirtumą galima aiškinti tuo, kad dalis eksporto sustojo dėl pašlijusių politinių santykių, tačiau prastokai atrodo ne tik mūsų šalies, bet ir visos Europos Sąjungos prekybos su kinais rodikliai.
Jau nuo 2020 metų Kinijos importas į ES didėja – pernai jis sudarė 20,8 proc. viso Bendrijos eksporto ir pagal šį rodiklį kinai buvo užtikrintai pirmi.
Bet ES eksportas į Kiniją beveik neauga, nors ši valstybė tebelieka trečia pagal dydį eksporto partnerė (9 proc. viso eksporto 2022 metais). Todėl pernai tarpusavio prekybos balanso deficitas pasiekė net 400 mlrd. eurų.
Negana to, kaip sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius, Europos Sąjunga jau tiesiogiai vadinama naujos pasaulio ekonominės tvarkos nevykėle, nes 2022 metais tiesioginių užsienio investicijų pritraukta trečdaliu mažiau nei 2012 metais.
Atitinkamai JAV jų srautas buvo 50 proc. didesnis, o Kinijoje – apie 60 proc. didesnis nei 2012 metais.
Visiškai sustabdyti kiniškų prekių importo neįmanoma, bent jau dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, nes tai sukeltų tiek rimtus konfliktus, tiek kai kurių žaliavų, ypač reikalingų šiuolaikinėms technologijoms, deficitą. Tad ir Europai, ir Lietuvai būtina skatinti savo pramonės konkurencingumą įvairiais būdais, taip pat ir taikant paramos programas.
„Ką darysime? Toliau postringausime apie neteisingą ir mūsų nesuprantantį pasaulį ar imsimės realių veiksmų? Ne paslaptis, kad kinai savo pramonę dotuoja, ypač šiuo metu.
Todėl nuolat tiesiog tragiškai atsiliekančioje Europoje reikalingos skubios investicijų į naujausias technologijas ir paramos programos, kurios ne tik puoštų politikų kalbas, bet ir pradėtų realiai veikti.
Europos biurokratijos džiungles laikas stipriai apgenėti, nes ateityje vėl galime likti tik trečiosiose šalyse pagamintos produkcijos vartotojais“, – aiškino V.Janulevičius.
