Kaip pranešama, tyrimų instituto „S&P Global“ skaičiuojamas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) rugpjūtį sumenko iki 47 punktų, palyginti su 48,6 punkto liepą. Bet kokia mažesnė nei 50 punktų PMI vertė liudija ekonomikos susitraukimą. Naujausias įvertis yra mažiausias nuo 2020 m. lapkričio, kai COVID-19 pandemija buvo parklupdžiusi pasaulinę ekonomiką.
Pasak Hamburgo komercinio banko (HCOB) vyriausiojo ekonomisto Cyruso de la Rubia'os, naujausi PMI rodmenys leidžia manyti, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečią ketvirtį susitrauks 0,2 proc.
Duomenys parodė, kad rugpjūtį buvo užfiksuotas pirmas euro zonos paslaugų sektoriaus aktyvumo susitraukimas nuo praėjusio gruodžio.
Situaciją bendros valiutos bloke pasunkino didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų – Prancūzijos ir Vokietijos – nuosmukiai.
„Kalbant apie gamybos sektorių, Vokiietijos įmonės našumą mažina sparčiau, nei Prancūzijos bendrovės“, – tvirtino C. de la Rubia ir pridūrė, kad tai tik dar labiau pakurstys diskusijas apie tai, jog iš Europos šalių Vokietijoje fiksuojama daugiausiai silpnumo.
Vokietijos centrinis bankas pirmadienį pareiškė, kad valstybės ekonomika trečią ketvirtį veikiausiai vėl stagnuos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2023 m. Vokietija bus vienintelė didelė išsivysčiusi ekonomika, kuri patirs susitraukimą.
Naujausi PMI rodmenys paskelbti prieš kitą mėnesį vyksiantį Europos centrinio banko (ECB) posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl tolesnės palūkanų normų politikos, bankui siekiant tikslo pažaboti itin aukštą infliaciją. C. de la Rubia nurodė, kad ECB gali nebe taip noriai žvelgti į galimybę pristabdyti palūkanų didinimo ciklą.
Infliacija euro zonoje liepą sudarė 5,3 proc. ir vis dar gerokai viršijo ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
