Verslo liudijimų leidimų tvarkos pokyčiams – smulkiojo verslo ir Prezidentūros kritika

„Pagrindinės nepritarimo priežastys: pirma, teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kuriuo Finansų ministerija grindžia mokestinės reformos projektą, buvo atliktas galimai pažeidžiant teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, nes vertinimas, kurį pristatinėjo ministerijos atstovai atliktas vadovaujantis 2021 m. duomenimis, kai Lietuvoje buvo COVID-19 pandemija“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) klausymuose teigė Z.Sorokienė.

„Todėl informacija apie verslo liudijimų turėtojų pateiktas pajamų deklaracijas nėra tiksli ir visa kita duomenų informacija nėra tiksli, nes buvo COVID-19 situacija ir iškreipta verslo rinka“, – pridūrė ji.

Z.Sorokienė taip pat pažymėjo, kad Finansų ministerija nevertino mokestinių pakeitimų įtakos smulkiam ir vidutiniam verslui trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. „Nevertinta, kaip mokestiniai pakeitimai darys įtaką smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač verslo liudijimų turėtojus ir socialinę aplinką trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Šiandien tokio tyrimo nematėme ir neturime“, – sakė smulkiojo ir vidutinių verslo atstovė.

„Nebuvo konsultuojamasi su verslo visuomene ir bendrąja prasme su visuomene kaip turėtų atrodyti pertvarkos projektas, nes Finansų ministerija nutraukia sudarytos mokestinės darbo grupės veiklą“, – tvirtino ji.

Tuo tarpu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Aistė Adomavičienė tikino, kad pažeidžiamiausių asmenų planuojami pakeitimai paliesti neturėtų.

„Iš principo pritariame, tik nerimą kelia, kad yra įrašytas absoliutus skaičius. Verta būtų susieti tai su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), atsižvelgiant į infliaciją, ne absoliutų skaičių įrašyti 20 tūkst. eurų, o susieti su VDU, kad kistų suma. Iš mūsų narių, klientų, yra žmonių, kurie grįžinėja į darbo rinką, tarkime vienišos mamos po vaikų auginimo, kurios užsiima šia veikla. Pačių pažeidžiamiausių nemanau, kad palies pakeitimai“, – tvirtino A.Adomavičienė.

Vyriausybė siūlo mažinti fiksuoto pajamų mokesčio taikymo viršutinę ribą verslo liudijimų turėtojams – fiksuotą apmokestinimą taikyti apyvartai iki 20 tūkst. eurų, o ne 45 tūkst. eurų, kaip yra dabar. Pagal verslo liudijimą taip pat siūloma neleisti gyvenamosios paskirties nuomos. Vietoje to, šios veiklos pajamoms būtų taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 80 proc. apyvartos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas taip pat buvo linkęs pritarti verslo liudijimų tvarkos pokyčiams, akcentuodamas, kad konkuruojančios veiklos dabar turi ne vienodus mokestinius režimus.

„Turime savo narių sąrašuose Statybininkų asociaciją, Viešbučių ir restoranų asociaciją, servisų atstovus ir matome vieną problemą, kurią norime išsakyti ir palaikyti šią iniciatyvą – yra veiklos, kurios savo forma konkuruoja tarpusavyje ir turi visiškai skirtingus, ne vienodus mokestinius režimus“, – aiškino M.Gudas.

„Palaikytume verslo liudijimų sutvarkymą, kur yra tiesioginė konkurencija su uždaromis akcinėmis bendrovėmis ir kitomis veiklomis, kurios moka kitus mokestinius režimus ir palaikymas smulkiųjų, kur verslas tikrai smulkus“, – pridėjo jis.

Vis tik kritikos numatytiems pokyčiams verslo liudijimų tvarkoje negailėjo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius. Anot jo, mokestinių sąlygų bloginimas mažas pajamas uždirbantiems verslininkams, dirbantiems individualiai, yra „priešingas teisingumui“.

„Šioje vietoje trūksta teisingumo, yra daug regresinių elementų šioje vietoje, mokesčių reforma turėtų skatinti žmonių pajamas augti, o ne kompresuoti ir užsišaldyti žemuose lygiuose. Šita vieta tobulintina ir turinti daug trūkumų, nereikėtų didinti mokesčių mažai uždirbantiems“, – akcentavo Prezidentūros atstovas.

Galiausiai finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad minėti siūlymai verslo liudijimų tvarkoje atsirado Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) ir Europos Komisijos (EK) jungtiniam tyrimų centrui atlikus studiją ir įvardinus pasiūlymui.

„Studijoje įvardinti pasiūlymai, kurie yra įrašyti į įstatymo projektą – tiek dėl verslo liudijimų reguliavimo. Jų siūlymas buvo mažinti ribą iki 20 tūkst. eurų nuo 45 tūkst. eurų. Pagal mūsų turimus duomenis, 84 proc. asmenų, kurie verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, moka fiksuotą gyventojų pajamų mokestį, jų metinės pajamos neviršija 20 tūkst. eurų ir jie toliau galėtų įsigyti verslo liudijimą ir verstis veiklą mokant fiksuotą gyventojų pajamų mokestį“, – tvirtino G.Skaistė.

„EBPO studijoje rekomenduojama, kad didesnes pajamas turintys asmenys pereitų prie individualios veiklos pagal pažymą“, – teigė ji.

Naujienų agentūra ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.

Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Pasak finansų ministrės G.Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus GPM modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.

Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.