Atlyginimai – itin maži
Štai Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) Jolanta Jukonytė teisėjo padėjėja dirba apie 17 metų. Tačiau tokių kaip ji – nedaug. Dėl mažo atlyginimo ima trūkti teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių.
„Aš dalyvavau konkurse, kuriame buvo berods 30 pretendentų į vieną vietą. Tad laimėti konkursą buvo didelis iššūkis ir didelis laimėjimas.
O dabar ta pozicija praranda prestižą būtent dėl to, kad tas finansinis atlygis žmogui jau yra per mažas“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė vyresnioji teisėjo padėjėja J.Jukonytė.
Tai patvirtino ir VAAT pirmininkas Gediminas Užubalis: „Praeitų metų vasarą, rudenį turėjome kritinę situaciją. Vienam teisėjui teko pusė padėjėjo.
Iš teorinių 24 padėjėjų turime 5–6 patyrusius padėjėjus, kuriuos bandome išlaikyt. Didelė dalis padėjėjų yra tokie, kurie pas mus ateina, mes juos apmokome, jie kurį laiką dirba, o tada palieka teismą.“
Vilniaus apygardos administraciniame teisme pradedantis dirbti teisėjo padėjėjas gauna šiek tiek per 1 tūkst. eurų į rankas.
Teismo posėdžių sekretorius mažiau – apie 825 eurus. Tačiau dažnai net tokio atlyginimo nepavyksta sumokėti dėl per mažo finansavimo, tad „į rankas“ šie darbuotojai dažniausiai gauna apie 700 eurų.
Nors VAAT rengia darbo vietų konkursus, jie dažnai neįvyksta arba juose dalyvauja vienas žmogus.
Toks teisėjų padėjėjų trūkumas atsiliepia visam teismo darbui – stringa bylų nagrinėjimas.
„Suspėti viską atlikti laiku, kokybiškai, be klaidų – labai didelis iššūkis. Reikia didelio atidumo, susikaupimo, o kadangi darbuotojų trūksta, tenka dirbti su dviem teisėjais. Vienu metu atlikti kelias užduotis yra sudėtinga“, – pasakojo apie darbą J.Jukonytė.
Jaučiasi negirdimi
Nepatenkinti per mažu atlyginimu teisės specialistai darbo ieško privačiose kontorose.
„Galbūt turėtume pakeisti reguliavimą, kad prieš tampant advokatu būtų privaloma pusmečio ar vienerių metų praktika teismuose.
Tai leistų ne tik reikšmingai prisidėti prie teismų sistemos gerinimo, funkcionavimo, bet ir leistų identifikuoti talentus“, – svarstė apie sprendimą Giedrė Aukštuolienė, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partnerė, ginčų sprendimo praktikos vadovė.
Anot Teisėjų tarybos nario, Marijampolės apylinkės teismo pirmininko Laimondo Noreikos, problema dėl atlyginimų tęsiasi ne vienerius metus. Problemos nesprendžiant valstybės mastu, teismai patys ieško būdų, kaip kelti algas.
„Mes nuolat šitą problemą akcentuojame, nuolat ją keliame viešai, bet mūsų nelabai kas girdi.
Tai mažės ir teismų rūmų, ir pareigybių skaičius, bet planuojame išsaugoti dirbančius žmones, kol bus ši problema išgirsta valstybės mastu. Pavykusius sutaupyti pinigus skirsime šių darbuotojų išsaugojimui, bent minimaliai kelsime algas“, – teigė jis.
2024 m. biudžetas šiuo metu yra pradinėse svarstymo stadijose.
Finansų ministerija Vyriausybei ateinančių metų biudžeto įstatymo projektą turi pateikti iki spalio 6 d.
