Lietuva, kaip strategiškai svarbi tranzitinė šalis tarp Vakarų ir Rytų Europos, įsitvirtino kaip logistikos centras Baltijos regione. Šalies transporto įmonės yra vienos pagrindinių ES tarptautinės vežimo rinkos dalyvių – užima apie 7 proc. rinkos ir yra trečioje vietoje po Lenkijos bei Ispanijos. Muitinės tarpininko „Bunasta“ generalinis direktorius Jurgis Adomavičius sako, kad Lietuvos vežėjai jau daugiau nei prieš dešimtmetį užėmė lyderių pozicijas krovinių tarp didžiųjų Europos šalių pervežimuose.
Mobilumo paketo įtaka
„Lietuvos vežėjai pasižymi aukštu profesionalumo lygiu. Atsakingu ir labai kruopščiu darbu. Ypatingu dėmesiu ir daugiakalbiškumu. Per pastaruosius keliasdešimt metų mūsų vežėjai tikrai užsitikrino patikimo ir labai kokybiško logistikos partnerio vardą. Tačiau bandant suvaržyti vežėjus, buvo priimtas ES Mobilumo paketas, kuris verčia transportą grįžti į registracijos šalį, todėl darbo užmokesčio apmokestinimas, išaugusios kuro sąnaudos ir kitos priežastys nebeleidžia konkuruoti kainomis su senosios Europos vežėjais. Dabar beliko konkuruoti savo darbštumu, inovatyvumu ir mokėjimu spręsti vairuotojų trūkumo problemą“, – pastebi verslininkas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat tikina, kad dėl Mobilumo paketo poveikio šalies transporto ir logistikos verslui kyla specifinių iššūkių. Dalis įmonių perkėlė savo operacijų centrus arčiau transporto paslaugų rinkų. Tai susiję su Lietuvos geografine padėtimi ir diskriminaciniu ES reguliavimu.
LPK duomenimis, 2022 m. visa apimtimi įsigaliojus Mobilumo paketui, bendra krovinių apyvarta sumažėjo 6,9 proc. (pirmą kartą nukrito nuo 2015 m., po Krymo aneksijos ES sankcijų ir Rusijos embargo), tarpvalstybinės operacijos (angl. cross-trade) – sumažėjo 4,1 proc., (kritimas fiksuotas pirmą kartą per 13 metų), kabotažas nukrito 11 proc. (taip pat kritimas fiksuotas pirmą kartą per 13 metų).
„Neigiamą poveikį krovinių rinkai taip pat daro neaiški ir nenuspėjama teisinė aplinka dėl prieštaringo mobilumo paketų nuostatų traktavimo skirtingose ES valstybėse narėse. Lietuvos transporto įmonės palaipsniui prisitaiko prie patekimą į ES rinką ribojančių Mobilumo paketo nuostatų, tačiau kartu su jomis vienu iš esminiu iššūkiu tampa neteisingas reikalavimų interpretavimas ir teisiškai nepagrįstos kontrolės priemonės“, – teigia V. Janulevičius.
Lietuva vykdo veiklą iš periferijos visoje ES. Todėl Mobilumo paketo nuostata dėl vairuotojų ir vilkikų grąžinimo į registracijos šalį labiausiai jaučiama periferinėms ES šalims. Didžiosioms Vakarų Europos šalims pakanka savo rinkos, tad vilkikų grąžinimas jų veiklai didelės įtakos neturi.
Pasak J. Adomavičiaus, vežėjai iš Lietuvos vykdydami pervežimus tarp Vakarų Europos, susiduria su įvairiais sunkumais: nuo transporto infrastruktūros trūkumų iki biurokratijos ir kalbų barjero. Sėkmingai veiklai šiose rinkose iš vežėjų reikia gebėjimo prisitaikyti prie šių iššūkių, efektyviai bendrauti su vietos valdžios institucijomis ir klientais bei nuolat tobulinti savo verslo operacijas.
Transporto ir logistikos sektoriaus išbandymai
V. Janulevičius pastebi, kad rizikų, kurioms transporto sektorius yra labai jautrus, spektras plečiasi – infliacija, recesija, brangstantis skolinimasis ir prastėjanti investicinė aplinka – visa tai stabdo vartojimą bei Europos pramonės augimą (2023 m. I ketv. vartojimas Vokietijoje susitraukė 6 proc., Prancūzijoje – 3,9 proc., Italijoje – 2,8 proc., Jungtinėje Karalystėje – 4,3 proc., Čekijoje – 14,5 proc.). Šie procesai pirmiausiai atsiliepia transporto sektoriui, kuris susiduria su mažėjančia transporto paslaugų paklausa, krentančiais įkainiais.
Be to, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių vienu ypu dingo rytų rinkos. Formuojantis naujoms tiekimo ir prekybos grandinėms, tenka kovoti dėl žaliavų ir prekių rinkų Vakarų Europoje ir Azijos valstybėse.
Pasak J. Adomavičiaus, dėl vykstančio karo visoje Europoje prasidėjusi rinkos recesija labai išaugino konkurenciją tarp vežėjų. Verslininko teigimu, dabar tiekėjo pasirinkimą dažniau lemia ne kaina, o santykiai, kalba, nacionaliniai dalykai, todėl norint užsitikrinti klientų lojalumą, reikia kuo anksčiau pradėti dirbti naujoje rinkoje.
„Laikydamosi strateginio požiūrio ir nepaliaujamai diegdamos naujoves, Lietuvos logistikos ir transporto įmonės gali ne tik išlikti, bet ir klestėti Vakarų Europos rinkose. Bet tam būtina vienodinti ES narių reguliaciją ir skatinanti globalumą“, – tikina pašnekovas.
Investicijos į naujoves ir technologijas – kelias į Europos lyderių gretas
V. Janulevičiaus teigimu, nepaisant visų sunkumų, jau kurį laiką Lietuvos krovininis kelių transporto sektorius demonstruoja savo potencialą investuoti į naujas technologijas. Per pastaruosius penkerius metus mūsų šalies verslo investicijos į naujus vilkikus priartėjo prie 4 mlrd. eurų. Pagal santykines investicijas į Euro 6 sunkiasvores transporto priemones Lietuva užimą pirmąją vietą Europos Sąjungoje. Aktyvus investavimas į autoparko atnaujinimą ne tik didina Lietuvos įmonių konkurencingumą, tačiau padeda užtikrinti maksimaliai saugų ir patogų vairuotojo darbą.
„Palyginti su kitais šalies ūkio sektoriais, krovininio kelių transporto investicijos į mašinas, įrengimus ir transporto priemones sudaro didžiausią dalį visų šalies verslo investicijų šioje kategorijoje – apie 24 proc. Be to, Lietuvos kelių transporto įmonės aktyviai investuoja ir kitomis konkurencinį pranašumą didinančiomis kryptimis: kuro ir energijos taupymo sprendimus, transporto ir logistikos operacijų išmanųjį valdymą (maršrutų optimizavimas, tuščių važiavimų mažinimas ir kt.), verslo procesų skaitmeninimą, administracinių procedūrų automatizavimą“ – įžvalgomis dalijasi LPK prezidentas.
Tam, kad investuodamos į pažangiąsias technologijas ir duomenų analizę, Lietuvos įmonės gali siūlyti pridėtinės vertės paslaugas, kurios ne tik gerina jų operacinį efektyvumą, bet ir suteikia konkurencinį pranašumą, pritaria ir J. Adomavičius.
„Daugelyje Vakarų Europos rinkų vis dažniau ieškoma logistikos sprendimų, kurie būtų ne tik veiksmingi, bet ir paremti technologijomis. Tai apima tokius sprendimus, kaip sekimas realiuoju laiku, automatizuotas sandėliavimas ir prognozuojamoji analizė maršrutams optimizuoti. Logistikos ir transporto sektoriuje, kurioje veiklos efektyvumas ir laiko valdymas yra esminiai, efektyvi duomenų analitika gali teikti reikšmingą konkurencinį pranašumą“, – aiškina logistikos ekspertas.
Abu pašnekovai sutaria, kad verslui būtina investuoti į skaitmeninius logistikos valdymo sprendinius, o kadangi sektorius yra itin stipriai reguliuojamas, kontroliuojamas ir prižiūrimas – būtina sinchroniškai skaitmeninti visą transporto ekosistemą, kartu ir prižiūrinčių institucijų paslaugas bei veiklas.
„Niekas negali paneigti transporto ir logistikos svarbos, užtikrinant pozityvius paslaugų sektoriaus eksporto ir einamosios sąskaitos rodiklius. Norėtųsi daugiau politinio dėmesio šiam sektoriui – ypač dabartiniame kontekste Lietuvai reikalinga transporto paslaugų eksporto strategija“, – teigia V. Janulevičius.
