„Kiekvienas verslininkas pasakys, kad poilsiautojų gali būti daugiau. Turime tikrą lietuvišką vasarą. Lietuviai labai stebi orus ir planuoja keliones paskutinę minutę“, – „Žinių radijo“ laidai „Aktualusis interviu“ sakė L.Taučiūtė.
Bet, anot jos, jei tik žadama daugiau saulės, žmonės žymiai intensyviau rezervuoja vietas: daug kas pasiima laisvą pirmadienį, prisideda jį prie penktadienio ir gauna keturias laisvas dienas.
„Ši vasara tikrai nelepina, manau, ne tik Palangoje, bet ir visuose kurortuose svečių srautas sumažėjęs“, – svarstė laidos pašnekovė.
Ji kalbėjo, kad kainos bet kuriame sektoriuje Lietuvoje niekur nėra tokios pat, kaip pernai: veikia kitę elektros, dujų, darbo užmokesčio kaštai, infliacija. Pajūryje maitinimo, nakvynės kainos paaugę 10–15 proc.
„Tai – absoliučiai normalu, turint omenyje, kad išlaikymo kaštai, kuriuos turi padengti įmonės, pakilę apie 30–35 proc. Verslas tokia dalimi nedidina kainų, nes supranta, kad jei būtų toks kainų šuolis, mes nepajėgtume konkuruoti su užsieniu“, – komentavo L.Taučiūtė.
Nuo liepos 1 d. euru – iki dviejų eurų – pakeltas pagalvės mokestis. Tačiau tai, pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, verslui jokio poveikio neturi: tie, kurie mokėjo mokesčius, juos moka ir toliau, o visas rinkliavas perveda savivaldybei.
„Mes žinome, kaip tai pagerins infrastruktūrą, žinome, kur surinkti pinigai nueis, kur jie bus investuojami. Kiekvienas atvažiavęs į Palangą savo dviem eurais prisideda prie jos gerovės. Jokių blogų komentarų nesulaukiame – žmonės priima, kad mes investuojame į jų dar kokybiškesnį poilsį Palangoje“, – kalbėjo L.Taučiūtė.
Portalo „priejuros.lt“ vadovas Laurynas Šertvytis „Žinių radijo“ laidoje minėjo, kad dėl liepos antroje pusėje prasidėjusių prastesnių orų padaugėję rezervacijų atšaukimų, susidomėjimas, lyginant su pernai, mažesnis panašiai 10 proc.
Visas šis sezonas Lietuvos pajūryje, pašnekovo teigimu, – sugrįžimas į priešpandeminį laikotarpį. Tik šie metai pajūrio verslininkams prastesni – reikia įdėti daugiau darbo norint pritraukti poilsiautoją, savo daro padidėjusi konkurencija, kurios kiek mažiau gal tik Kuršių Nerijoje.
Anot L.Šertvyčio, kai kur apgyvendinimo kainos net ir krenta. Tai – ne masinė tendencija, tačiau dėl sumažėjusios paklausos šiemet nemažai nuomotojų prikerpa kainas.
„Teko kalbėti su svečių namų, apartamentų savininkais. Sako, kad jei nori išnuomoti kambarius ir užpildyti tarpus, kainodarą reikia žymiai lanksčiau derinti negu tą reikėjo daryti pandemijos metais.
Didžiausią meškos paslaugą liepos mėnesį padarė orai. Prisidėjo ir ekonominis nestabilumas, palūkanų normų kilimas, – komentavo L.Šertvytis. – Ir poilsiavimo laikotarpis, lyginant su pandeminiu laiku, sutrumpėjęs: 5 dienos šiemet – jau netrumpas laikas. Bet tokios tendencijos buvo ir iki pandemijos“.
Jo teigimu, norintys dar spėti šią vasarą pailsėti prie jūros tikrai ras iš ko rinktis. Gal kiek sudėtingiau bus su nakvyne Preiloje, Pervalkoje, nes čia – maža pasiūla, Nidoje taip pat gal reikėtų geriau paieškoti, tačiau Palangoje ir Šventojoje tikrai galima rasti, kur apsistoti.
Tarp poilsiautojų pastaruosius ketverius metus vis didesnio populiarumo sulaukia Kunigiškiai. Anot L.Šertvyčio, šioje vietovėje atsirado didelė pasiūla, daug naujų nuomojamų objektų.
„Pandeminiais metais pagal lankomumo statistiką Kunigiškiai buvo netgi populiaresni už Palangą, – sakė „priejuros.lt“ vadovas. – Pasiūla padidėjo ir Šventojoje, čia atsirado objektų, kurie gali patenkinti ir tų, kurių aukštesni reikalavimai, lūkesčius. O juk prieš daug metų Šventoji buvo vien nameliai“.
