Priminsime, kad rugpjūčio 16-ąją Vyriausybė nusprendė uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Taip reaguojama į geopolitinės situacijos ir grėsmių nacionaliniam saugumui pokyčius, taip pat norima užkardyti prekių kontrabandą. Lietuvos tarnybų teigimu, pasienio punktus uždaryti reikia dėl Baltarusijoje dislokuotų rusų samdinių „Wagner“. Esą baiminamasi rimtų incidentų.
Uždarius minėtus punktus, transporto srautai bus nukreipti į baigiamą rekonstruoti Medininkų pasienio kontrolės punktą. Jame naudojama rentgeno kontrolės sistema, kurios Šumsko ir Tverečiaus punktuose nėra.
Pasak D.Gedvilo, nėra tiek daug užsieniečių, kurie dirbtų statybos bendrovėse, todėl šios naujovės lemiamos įtakos neturės. Didžioji dalis ukrainiečių išvykę, todėl dabar daugiau dirba svetimšalių iš Uzbekistano, Tadžikijos.
„Turime ir iš Baltarusijos, tačiau jų nėra daug. Juo labiau, kad statybų sektoriuje yra didelis neapibrėžtumas dėl ateities: kaimyninės rinkos leidžiasi, Skandinavijoje, Centrinėje Europoje mažėja apimtys. Įmonių vadovai turi baimės, kad tokios tendencijos gali ateiti ir į mūsų statybų rinką, todėl jie bijo prisiimti įsipareigojimų ir pernelyg darbuotojų iš užsienio nekviečia“, – portalui lrytas.lt kalbėjo D.Gedvilas.
Tačiau, net ir turint omenyje Lietuvoje vis dar dirbančius baltarusius, pašnekovo manymu, uždaryti du pasienio postai vargiai ką pakeistų. Mat, kaip sakė statybininkų asociacijos prezidentas, tie baltarusiai, kurie turi vizas, paprastai retai grįžta į Baltarusiją bijodami komplikacijų, kad gali būti nebeįleisti.
„Galiausiai juk dar yra keturi pasienio punktai, – sakė D.Gedvilas. –
O ir kroviniai važiuoja, tik kad pasienyje tenka stovėti ilgose eilėse. Kita vertus, iš Rusijos ir Baltarusijos važiuoja gana nedaug prekių: įmonės jau atradusios logistinius sprendimus su verslais, kurie nepapuola į sankcionuotųjų sąrašą.
Didesni mūsų rangovai, dirbantys užsienyje, apskirtai vengia pirkimų iš įmonių Rytuose, nes skandinavai prašo pildyti deklaraciją, kad ne tik paslaugų, bet ir medžiagų nepirksi iš Rusijos ir Baltarusijos. Įmonės bijo Skandinavijoje prarasti partnerius, todėl nerizikuoja“.
Didelis neapibrėžtumas lemia ir įmonių vadovų sprendimą intensyviai neieškoti darbuotojų Baltarusijoje: juk išvykę namo gali ir nebesugrįžti, o užsakymus vykdyti reikia.
Kad sprendimas uždaryti du pasienio punktus esminės įtakos nekilnojamojo turto sektoriui nepadarys, sako ir nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos CITUS direktorius Mantas Galdikas.
„Iš vienos pusės, po Rusijos invazijos Ukrainoje nutraukus medžiagų tiekimą, iššūkiai buvo nepalyginamai didesni, tačiau su jais sektorius susitvarkė. O dabar neplanuojama visai uždaryti sienos, gali būti tik sumažintas jos perėjimo punktų skaičius. Laikinų nepatogumų tai gali sudaryti – gali pabrangti statybos darbai, vėluoti kažkurių dar vežamų neuždraustų medžiagų pristatymas, – bet tai neturėtų vaidinti lemiamo vaidmens ir rinka prisitaikys“, – portalui lrytas.lt komentavo jis.
Iš kitos pusės, anot M.Galdiko, viešojoje erdvėje pastaruoju metu kalbama apie grėsmės iš Baltarusijos padidėjimą, todėl tokie prevenciniai veiksmai turėtų didinti saugumo jausmą, o tai yra svarbu ne tik NT sektoriui, bet ir visai ekonomikai. „Na, o nacionalinis saugumas yra visų svarbiausias prioritetas“, – pridėjo pašnekovas.
Pasak jo, CITUS statybų darbuotojų nesamdo – vykdo statybų valdymą, tačiau vertinama, kad darbininkai iš Baltarusijos sudaro tarp 20 ir 35 proc. visų darbuotojų statybų aikštelėse. Tam tikruose etapuose, daugiausia – atliekant mūro darbus – jų gali būti iki 40 proc.
„Šis skaičius keičiasi priklausomai nuo sezono ir pan., tačiau nepastebime reikšmingo pokyčio po karo Ukrainoje pradžios. Lietuvoje jiems patrauklus darbo užmokestis ir tai yra svarbus motyvacinis veiksnys, tad svarstomas sprendimas situacijos nepaveiks“, – kalbėjo M.Galdikas.
Labiau paveiks vilkikų vairuotojus
Visai kitaip situacija paveiks vežėjus.
Uždarius Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus su Baltarusija, vežėjų atstovai įspėja – gali padidėti vilkikų eilės likusiuose atviruose pasienio kontrolės punktuose. Vairuotojų ir vežėjų prašoma nedelsiant įsivertinti situaciją bei planuotis keliones per tuos punktus, kurie yra mažiausiai apkrauti. O taip pat – perspėti partnerius užsienyje, kurie gabena krovinius į Lietuvą.
„Šalies saugumas yra svarbiausia ir visi puikiai tą suprantame. Tačiau nepriklausomai nuo to, koks judėjimas buvo šiuose pasienio kontrolės punktuose, ar tai, kad juose judėjo tik tuščias krovininis transportas, uždarymas vis tiek daugiau ar mažiau palies vežėjų darbą. Gali išaugti pasienyje laukiančių vilkikų skaičius. Lenkijai uždarius pasienio kontrolės punktus irgi buvo raminama, jog eilės nepadidės, nors reali situacija buvo priešinga“, – teigia asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
