Viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros specialistai (Agentūra) gali ne tik įspėti, bet, prireikus, įpareigoti nutraukti neteisėtą veiklą ir padėti išvengti didžiulių nuostolių ar kitų problemų, tačiau privalu laiku imtis veiksmų.
Pataria nesitaikstyti
Bene svarbiausias Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros siekis – užkirsti kelią nesąžiningai prekybai, visų pirma, aktyviai informuojant rinkos dalyvius. Pastebima, kad tiekėjai, kuomet pirkėjai turi daugiau derybinės galios ir taiko nesąžiningos prekybos sąlygas, į sudėtingas situacijas patenka skirtingose šalyse, o tai turi įtakos ir jų nuostoliams, maža to, gali paveikti net šalies žemės ūkio raidą.
Kad problema dėl galimos nesąžiningos prekybos yra aktuali visoje Europoje, patvirtina ir 2019 metais Europos Komisijos priimta direktyva, įpareigojusi Europos Sąjungos valstybes nares į savo teisinę sistemą perkelti ir taikyti apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos minimalųjį Sąjungos standartą.
Lietuvoje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įstatymas, kurio vienas svarbiausių tikslų – sąžiningas balansas tarp tiekėjų ir produkcijos pirkėjų. Kaip pastebi ekspertai, dažnu atveju tiekėjai, parduodantys žemės ūkio ir maisto produktus, net ir įtardami, kad su jais elgiamasi nesąžiningai, tačiau nenorėdami skųsti pirkėjų – savo verslo partnerių, užuot kreipęsi į VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą konsultuotis, sutinka su sąlygomis, kenkiančiomis jų verslui.
„Žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinė prasideda nuo ūkininko, kuris užaugina žemės ūkio produktus. Tada įsitraukia perdirbėjas, supirkėjas. Pirkėjai, turintys didesnes derybines galias gali taikyti nesąžiningą prekybą tiekėjams. Tiekėjai galimai net nežino, kad jie gali būti apginti Agentūros, o pirkėjai galimai sulaukti atsakomybės ir ekonominių sankcijų už draudžiamą nesąžiningą prekybą“, – pastebi Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė.
Agentūra, prireikus, gali taikyti laikinąsias priemones, įspėti pirkėją nutraukti galimai neteisėtą veiklą, taip pat įpareigoti pirkėjus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų tiekėjui esminės žalos arba dėl pirkėjų veiksmų atsirastų nepataisomų pasekmių.
Jei pageidaujama, išlaikomas tiekėjo anonimiškumas bei pateiktos informacijos konfidencialumas.
Tiesa, Agentūra neprižiūri Lietuvoje veikiančių didžiųjų prekybos tinklų ir negina vartotojų, perkančių žemės ūkio ir maisto produktus.
Susidūrusieji su nesąžininga prekyba, į Agentūrą gali kreiptis tel. +370 631 03555 arba el. paštu: pranesk@litfood.lt.
Konsultacijos teikiamos internetu ir telefonu +370 52 649035.
Svarbi bet kokia informacija
Kreipiantis į Agentūrą pagalbos, labai svarbu pateikti kuo daugiau išsamesnės informacijos ir duomenų: kokia nesąžininga prekybos praktika jo ar kito verslo subjekto atžvilgiu taikoma, nurodyti kas, kada, kokiu būdu ir kokį veiksmą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir panašiai, sužinojimo apie galimo pažeidimo datą ir aplinkybes ir, jei įmanoma, pateikti bet kokius dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.
Nors Agentūros Lietuvoje vykdoma veikla – palyginti nauja, neseniai Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad didžiausią pažangą per pastaruosius metus iš visų Lietuvoje esančių priežiūros institucijų padarė būtent VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (vertinta 45 priežiūros institucijų veikla 2021–2022 metais, vertinimo kriterijai – patikrinimų vykdymas, konsultavimas, rizikingiausių verslo subjektų tikrinimas, poveikio priemonių skyrimas, naujo ūkio subjekto statuso taikymas ir kt.).
Gina daugiau tiekėjų
Mūsų šalyje galioja Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas. Jis taikomas žemės ūkio ir maisto produktus parduodantiems tiekėjams (mažmenininkams, maisto perdirbėjams, didmenininkams, kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms, taip pat pavieniams gamintojams), kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus sudarė nuo 1 euro iki 350 milijonų eurų, taip pat, kai žemės ūkio ir maisto produktus perka pirkėjai, nepriklausomai nuo jų metinės apyvartos per praėjusius finansinius metus, dydžio.
Šis įstatymas taikomas ir nesąžiningos prekybos praktikai, kai žemės ūkio ir maisto produktus parduoda:
a) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus neviršija 2 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 2 milijonai eurų;
b) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 2 milijonai eurų, bet neviršija 10 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 10 milijonų eurų;
c) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 10 milijonų eurų, bet neviršija 50 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 50 milijonų eurų;
d) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 50 milijonų eurų, bet neviršija 150 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 150 milijonų eurų;
e) tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 150 milijonų eurų, bet neviršija 350 milijonų eurų, žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra didesnė kaip 350 milijonų eurų.
