Vakar į paskutinę kelionę V.Šimaitį palydėjęs būrys žmonių sielvartavo, kad visuomet idėjų kupino ir nuolat į aktyvią veiklą panirusio vyro gyvenimas praėjusį savaitgalį nutrūko taip anksti ir taip netikėtai.
Keturias kadencijas Palangos miesto tarybos nariu buvusio, miesto Ūkio ir statybos komitetui vadovavusio šventojiškio iniciatyva Šventosios prieigose iškilo daugiaaukščių gyvenamųjų namų bei pramogų objektų kvartalas „Elija“.
V.Šimaitis nemažai nuveikė, kad Šventojoje atsirastų moderni centrinė aikštė, būtų pradėti uosto atstatymo darbai.
Šventojoje jis kasmet organizuodavo tradicinį baikerių festivalį, kuris per keletą metų išaugo į tarptautinį renginį, pritraukiantį keletą šimtų baikerių iš visos Europos.
Ištiko žiauri mirtis
Praėjusį šeštadienį V.Šimaitis su keliais draugais vakarojo šią vasarą Kopų gatvėje atidarytame naujame savo bare „Uosto 13“, kurį, anot šventojiškių, verslininkas prižiūrėdavo nuo ryto iki vėlaus vakaro.
Naktį į sekmadienį, jau gerokai po vidurnakčio, V.Šimaitis su sūnumi Luku grįžo namo. Iš kiemo į terasą veda išoriniai laiptai, nuo kurių viršuje iki sklypo tvorą atstojančios betoninės sienelės krašto vos pusmetris.
Pirminiais duomenimis, apie 3 valandą nakties būdamas prie sienelės krašto V.Šimaitis susverdėjo, neišlaikė pusiausvyros ir iš kelių metrų aukščio nukrito žemyn į gretimame sklype esančią statybvietę.
Gal vyras būtų atsipirkęs tik sumušimais, bet statybvietėje jau buvo išbetonuoti pamatai, o palei V.Šimaičio namo sklypo ribą iš būsimos statomo pastato sienos styrojo apie metro ilgio armatūros virbai.
Ant jų persivėręs verslininkas žuvo išsyk. Nelaimė įvyko kartu su tėvu namo grįžusio sūnaus akivaizdoje.
Persekiojo skaičius 13
Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus įsitikinęs, kad jo partijos bendražygio žūtį nulėmė begalinis nuovargis.
„Jis dirbo neskaičiuodamas valandų ir nekreipdamas dėmesio į paros laiką. Pastaruoju metu ypač daug jėgų atiduodavo savo naujai kavinei, kuri prieš sezoną buvo įrengta per kelis mėnesius.
Jį susitikęs net išsigandau – iš nuovargio veidas buvo net pajuodęs, akys įkritusios. Sakau, baik juokauti su savo sveikata, tau būtina pailsėti. O jis man – pailsėsiu, kai vasara baigsis“, – paskutinį pokalbį su V.Šimaičiu prisiminė Š.Vaitkus.
Prieš keletą mėnesių verslininkui buvo sutrikusi kraujotaka ir jam teko gydytis ligoninėje.
Š.Vaitkus spėja, kad ilgai nemiegojęs vyriškis pusiausvyrą galėjo prarasti sutrikus sveikatai.
Artimai verslininką pažinoję palangiškiai atmeta versiją, kad jis per tvorą virto būdamas neblaivus. Anot bičiulių, V.Šimaitis nebuvo didelių išgertuvių mėgėjas, jo niekas nėra matęs akivaizdžiai išgėrusio – vakarojant jis apsiribodavo vienu kitu bokalu alaus.
Verslininko valdomos kavinės darbuotojai atkreipė dėmesį, kad birželio pabaigoje atidarytą ir „Uosto 13“ vardu pavadintą kavinę valdęs V.Šimaitis žuvo sekmadienį, rugpjūčio 13 dieną.
Beje, skaičiumi 13 pažymėtas ir jo sūnaus automobilio valstybinis numeris.
Išgarsino „Elija“
V.Šimaitis visoje Lietuvoje išgarsėjo daugiau nei prieš 15 metų, kai, iš senbuvių supirkęs žemės sklypus Šventosios pietinėje dalyje buvusioje dykroje, apie 20 hektarų ploto teritorijoje ėmė statyti stikliniais fasadais blizgančių daugiaaukščių namų kvartalą „Elija“.
Jį sudarė devyni 7–9 aukštų pastatai ir 14 pastatų vieno aukšto su mansarda šeiminis viešbutis „Kuršių kaimas“. Kvartale buvo suplanuotos kavinės, konferencijų, sporto centrai.
Savo lėšomis ir iš banko paskolų statybas vykdžiusios V.Šimaičio bendrovės „Baltijos pirkliai“ tolesniuose sumanymuose buvo 18 tūkst. kvadratinių metrų ploto vandens pramogų parko, kurio techninis projektas jau buvo parengtas, statyba.
Teritorijoje šalia „Elijos“ miestelio verslininkas planavo įrengti pirmuosius pajūryje golfo laukus.
Praturtino sklypai
Palangos miesto tarybos nariu tapęs V.Šimaitis 2008 metais buvo paskelbtas turtingiausiu šalies politiku.
Jo valdomas nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, piniginės lėšos ir nesusigrąžintos paskolos siekė beveik 212 milijonų litų (apie 61,5 mln. eurų). Prieš tai šis tarybos narys buvo deklaravęs turto, kurio vertė buvo 10 kartų mažesnė.
„Jokio naujo nekilnojamojo turto per metus aš neįsigijau ir milijonų neužsidirbau. Mane šitaip „praturtino“ banko vertintojai, kurie perskaičiavo turimo nekilnojamojo turto ir statinių vertę“, – tada kuklinosi milijonierius.
Anot V.Šimaičio, visas jo turtas – Šventojoje 13 hektarų sklype statomas „Elijos“ miestelis ir žemės sklypas, kuriame buvo numatyta statyti didelį vandens pramogų parką. Visas „Elijos“ projektas tuomet buvo vertinamas beveik puse milijardo litų (apie 145 mln. eurų).
Raseinių rajone, Viduklės miestelyje, gimęs ir paauglystėje su tėvais į Šventąją gyventi persikėlęs verslininkas teigė praturtėjęs iš prekybos nekilnojamuoju turtu pajūryje.
Jis yra pasakojęs, kad su keliais draugais pirmąjį 7 hektarų žemės sklypą pajūryje nupirkęs vos po 500 litų (apie 145 eurus) už arą. Po dvejų metų sklypas buvo parduotas už tokią kainą, kad nuo sandorio sumos valstybei buvo priskaičiuota 1,217 mln. litų (apie 353 tūkst. eurų) mokesčių.
Už gautus pinigus buvo perkami kiti sklypai, kurių kaina žaibiškai augo.
Apgavo valstybę
Tačiau trumpam šlovės spindulių nušviestą politiko veiklą netrukus aptemdė niūrūs debesys.
Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad svetimus žemės sklypus pardavinėjęs palangiškis apgavo valstybę. Buvo nustatyta, kad prieš keletą metų neteisėtai atkūrus nuosavybę V.Šimaitis pardavinėjo valstybei turėjusius priklausyti žemės sklypus ir iš šių sandorių uždirbo 11 mln. litų (apie 3,2 mln. eurų). Prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama tuos pinigus iš V.Šimaičio priteisti valstybės naudai.
Prieš daugiau nei 15 metų Palangoje buvo gerai sureguliuota nusikalstamo žemės grobimo schema.
Informacija apie turto paveldėtojus Žemėtvarkos tarnyba dalydavosi su patikimais žmonėmis, kurių vardu pagrobta žemė buvo įforminama.
Pagal kelių etatiniais liudytojais tapusių senolių pasakojimus, teismas lengva ranka tvirtindavo juridinę reikšmę turinčius faktus.
Šiose machinacijose dalyvaujantys Palangos savivaldybės darbuotojai skubiai formuodavo užgrobiamus sklypus.
Dėl nuosavybės bergždžiai besirūpinantys paveldėtojai sulaukdavo tarpininkų pasiūlymų per kelis mėnesius atgauti nuosavybę, jei pusė žemės bus perleista kitiems asmenims.
Prekeivius žeme ypač domino savininkai, kurie neturėjo jokių palikuonių, galinčių ją paveldėti. Tokiu atveju ši žemė turėjo atitekti valstybei.
Tačiau žemės savininkams jau mirus atsirasdavo visokie karšintojai, abejotini giminės ir sklypai atitekdavo jų vaikams.
Žinomas atvejis, kai mirusiam žemės savininkui buvo įvaikintas taip pat jau miręs žmogus, kurio vaikams buvo atkurta nuosavybės teisė. Tam užteko teismo sprendimo, kuriuo, remiantis liudytojų parodymais, buvo pripažinta, kad kadaise savininko neva priglobtas ir augintas asmuo jam buvęs kaip įvaikis.
Buvo tarpininkas
Tuomet V.Šimaitis buvo vienas iš tokių tarpininkų, kuris buvo gavęs kelių įtartinų paveldėtojų įgaliojimus tvarkyti jų žemės atgavimo reikalus.
Paveldėtojų atgautas žemes šventojiškis pusvelčiui parduodavo savo įmonės komercijos direktoriui, o šis netrukus už tą pačią kainą sklypus perparduodavo V.Šimaičiui. Vėliau sklypai buvo pardavinėjami už šimtus kartų didesnę kainą.
Teismas panaikino abejotiniems paveldėtojams nuosavybės teisę į žemę atkūrusius apskrities viršininkės įsakymus ir sprendimus, paveldėjimo teisės liudijimus bei sklypų pardavimo ir pirkimo sandorius.
Buvo nustatyta, kad sandoriai tarp V.Šimaičio ir jam pavaldaus įmonės darbuotojo buvo apsimestiniai – verslininkas, kaip paveldėtojo atstovas, žemės sklypus pardavė pats sau.
Pats V.Šimaitis tada tvirtino, kad sklypus pirko teisėtai: „Tai, kad už juos mokėjau pigiau, o po kai kurio laiko pardaviau už didesnę kainą, yra mano, kaip verslininko, įžvalgumas ir sėkmė.
Jei paveldėtojui grąžinant žemę ir buvo pažeisti įstatymai, kompensaciją valstybei turėtų mokėti teisės aktus pažeidę valstybės tarnautojai, bet ne aš – sąžiningai sklypus nusipirkęs ir juos sėkmingai pardavęs.“
Inspektorių smūgis
Tuo pat metu į verslininko kuriamą „Elijos“ miestelį trenkė žaibas – baigiamuose statyti daugiaaukščiuose jau buvo nupirkta pusė butų, kai staiga Statybos inspekcija pareiškė, kad kvartalo statyba yra neteisėta ir pastatus reikia nugriauti.
Esą pastatai yra per aukšti ir pažeidžia šioje teritorijoje galiojusius didesnę galią turinčius teritorijos planavimo dokumentus.
Remdamiesi inspekcijos išvadomis prokurorai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti išduotą statybos leidimą.
Keisčiausia visiems buvo tai, kad visus planus ir projektus derinusios institucijos tariamų pažeidimų nematė keletą metų, kai kompleksas kilo.
V.Šimaitis tada tvirtino, kad visos bėdos prasidėjo paviešinus planus čia statyti didelį vandens pramogų parką: „Jau pastačius komplekso pastatus vienoje turizmo parodoje buvo viešai parodytas būsimo vandens pramogų parko techninis projektas.
Būtent po to į Šventąją ėmė važiuoti įvairios komisijos ir aikčioti, kaip kompleksas čia užgožė kraštovaizdį.“
Turtas – varžytynėse
Prasidėjus teismų karuselei statybos buvo sustabdytos, nežinant pastatų likimo niekas butų nebepirko, bankas sustabdė projekto finansavimą, o statybas pradėjusi ir rangovams įsiskolinusi V.Šimaičio bendrovė bankrutavo.
Toks pat likimas ištiko ir keletą kvartalą stačiusių įmonių.
Bet po 7 metus trukusio bylinėjimosi paaiškėjo, kad kvartalo statyba yra teisėta, o Statybos inspekcija atsiėmė visus savo priekaištus. Tačiau kadaise buvęs turtingiausias šalies politikas buvo praradęs visą savo turtą, kuris buvo išparduotas iš varžytynių.
V.Šimaitis bandė bylinėtis su valstybe reikalaudamas atlyginti daugiau nei 30 mln. eurų siekiančią patirtą žalą, bet liko nieko nepešęs.
Bėdos dėl mokesčių
Verslininkas bandė pakilti prekiaudamas suremontuotais prabangiais „Harley-Davidson“ motociklais.
Dvi V.Šimaičio ir jo bendražygių įmonės iš JAV į Lietuvą atsigabendavo motociklų su defektais, juos pašalindavo ir perparduodavo Nyderlanduose registruotai bendrovei.
Bet ikiteisminį tyrimą pradėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustatė, kad olandams „Harley-Davidson“ buvo parduodami už gerokai didesnę kainą, nei buvo nurodoma finansiniuose dokumentuose.
Teisėsauga verslininkus kaltino nesumokėjus 60 tūkst. eurų mokesčių valstybei ir pasisavinus ketvirtį milijono eurų.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas V.Šimaitį, jo žmoną Ramunę ir dar vieną moterį pripažino kaltais.
V.Šimaičiui buvo skirta beveik 8,3 tūkst., R.Šimaitienei – apie 4,1 tūkst. eurų bauda. Trečiai teisiamajai buvo skirta 4,5 tūkst. eurų bauda. Iš pastarosios ir V.Šimaičio teismas nurodė išieškoti beveik 204 tūkst. eurų, o iš verslininko sutuoktinės – 46,7 tūkst. eurų.
Teismo nuosprendis buvo paskelbtas V.Šimaičio žūties išvakarėse – praėjusį penktadienį.
