Saulė, jūra ir sankcijų apėjimas: šalys, kuriose atostogauja daugiausia rusų Turistus vilioja pigiais tiesioginiais skrydžiais

Net ir prasidėjus karui Ukrainoje, šimtai tūkstančių rusų toliau ieško, kaip smagiai paatostogauti. Tiesa, dalis jų dairosi ir kur saugiai apsistoti, kol konfliktas pasibaigs, skelbia „Politico“.

Nors dalies rusų atostogoms trukdo smunkanti rublio vertė bei augančios ekonominės bėdos, visgi tie, kurie turi pakankamai pinigų keliauti, skraido į saulėtas Europos ir Azijos vietas.

Šalys, kurios dar lengvai įsileidžia rusų turistus, naudojasi šia pelninga rinka. Tačiau tai irgi turi savo kainą – dešimtys tūkstančių turistų iš Rusijos kelia ir nemenkų problemų.

Pateikiame šešias kryptis, kuriose atostogauja daugiausia rusų:

Paplitęs posakis, kad Turkija – vartai tarp Rytų ir Vakarų. Ši sena klišė po karo Ukrainoje pradžios įgavo naują prasmę – Turkija, būdama NATO nare, siūlo paramą Kijevui ir tuo pat metu atsisako taikyti sankcijas Maskvai.

Dėl to į Turkiją kasdien plūsta ir labai reikalingi pinigai – rusai dėl saugumo sumetimų nori savo turtą perkelti į užsienį.

Tai taip pat viena iš nedaugelio Europos krypčių, kuriose nebuvo uždrausti skrydžiai iš Rusijos. Nors Europos Sąjungos (ES) dangus Rusijai uždarytas, Turkija rusams vos už 130 eurų siūlo tiesioginius skrydžius iš Maskvos į saulėtąją Antaliją ir Bodrumą.

Pirmąjį pusmetį Turkijos pajamos iš turizmo išaugo daugiau nei ketvirtadaliu ir siekė 21,7 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad šiais metais šalį aplankys net 7 mln. rusų.

Kai kurie netgi nusprendė pasilikti – šiuo metu leidimus gyventi turi net 145 tūkst. rusų. Savo naująja tėvyne jiems tenka dalytis su dešimtimis tūkstančių ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos sukelto karo.

Tai kelia nemenką įtampą kurortiniuose miestuose, tokiuose kaip Antalija, kurią mėgsta ir rusai, ir ukrainiečiai. Atsižvelgiant į vis stipriau prieš migrantus nusistačiusius turkus, rodosi, kad abi grupės gali būti išsiųstos namo.

Ši Pietų Kaukazo šalis rusų sąmonėje beveik nepriekaištinga, nuo Sovietų Sąjungos laikų niekur nedingo įsitikinimas, kad čia – gražiausia gamta, skaniausias maistas. Tai – puiki vieta viduriniosios klasės poilsiautojams, kurie buriasi į Juodosios jūros paplūdimius ir snieguotus kalnus arba į populiarųjį Tbilisį.

Vien 2022 metais Gruzijoje apsilankė daugiau nei 1,1 mln. rusų, o prieš metus jų buvo tik 200 tūkst. Šis skaičius auga po to, kai Maskva gegužę sušvelnino tiesioginius skrydžius uždraudusias taisykles.

Tbilisis nuo pat karo pradžios siekė glaudesnių santykių su Kremliumi, norėjo pasipelnyti iš Rusijos poilsiautojų.

Tačiau daugelis vietinių ne tokie svetingi. Kovo mėnesį atliktoje apklausoje tik 4 proc. iš 1500 apklaustųjų teigė, kad rusai laukiami Gruzijoje. Ketvirtadalis teigė, kad rusai toleruojami tik dėl pinigų, kuriuos išleidžia turistaudami.

Įtampa auga – vietiniai gruzinų ir ukrainiečių aktyvistai savaitgaliais rengia protestus prieš Rusijos kruizinius laivus, prisišvartavusius Batumio uostamiestyje. Vietos žiniasklaida dalijasi klipais, kuriuose matyti, kaip Rusijos poilsiautojai palaiko 2008-ųjų Rusijos karą prieš Gruziją ir tyčiojasi iš demonstrantų.

Rusams kelionės į Tailandą patrauklios ne tik dėl prabangių kurortų ir vakarėlių paplūdimiuose. Tiesiog į šią šalį jiems taikomas bevizis režimas.

Remiantis „Bloomberg“ ataskaita, Tailande apsilankiusių rusų skaičius per pastaruosius metus išaugo daugiau nei 1000 proc. Oficiali statistika rodo, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį į šalį keliavo 791 574 rusai.

Ypatingo antplūdžio sulaukė vakarėlių miestas Puketas – beveik pusę visų nuo sausio ten parduotų vilų nupirko rusai. Vieni čia ilsisi, kiti kelia vakarėlius, o treti laukia karo pabaigos.

Rusų skaičius Tailande auga ir dėl to, kad su šia šalimi glaudesnius ryšius užmegzti siekia ir pati Maskva. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, vienas iš labiausiai atsidavusių karo Ukrainoje šalininkų, liepą atvyko į Bankoką, kad pabrėžtų bendradarbiavimo prekybos ir investicijų srityje skatinimo svarbą.

Nors Dubajus – ne kiekvieno skoniui, tačiau ši milijardierių žaidimų aikštelė ir jos paplūdimiai tapo itin geidžiama vieta daugeliui turtingų rusų, ieškančių draugiško priėmimo ir vietos išleisti didžiules sumas prabangiuose prekybos centruose.

Į Persijos įlankos šalį atvykstančių rusų skaičius pernai išaugo 63 proc., jie buvo antra pagal dydį turizmo rinka. JAE taip pat padaugėjo rusų emigrantų. Jie teigia, kad čia jaučiasi geriau nei Vakarų šalyse, nes nemato viešai demonstruojamos paramos karo nusiaubtai Ukrainai.

Ryšiai tarp Rusijos ir JAE taip pat klesti – Rusijos įmonės persikelia į Persijos įlankos šalį, o Kremlius parduoda šaliai didžiulius kiekius naftos su nuolaida.

Tačiau analitikai perspėja, kad dėl JAV, Jungtinės Karalystės ir ES spaudimo JAE tampa vis sunkiau pasipelnyti iš sankcijų vengimo. Rusijos turistai gali spėti, kad jų priėmimas nesitęs amžinai.

Kipro sala nuo seno buvo žinoma kaip antroji Maskva prie Viduržemio jūros kranto – pabrėžiant didžiausią šalies turizmo rinką.

Tačiau atostogos paprastiems rusams iš esmės čia tapo nepasiekiamos, nes Kipras, pasekęs kitomis ES valstybėmis narėmis, uždraudė komercinius skrydžius iš Rusijos ir įvedė 80 eurų mokestį už vizas. Pareigūnų teigimu, toks sprendimas šaliai kainavo 600 mln. eurų pajamų.

Tačiau daugiau pinigų turintiems rusams tai ne kliūtis – į Kiprą jie skrenda su persėdimu Stambule arba Jerevane. Tokie skrydžiai kainuoja apie 250 eurų.

Nors statistikos apie tai, kiek rusų pasinaudojo šia schema, nėra, šalis patiria spaudimą panaikinti oligarchų, kuriems taikomos sankcijos, kelionės dokumentus. Jau atimti net 222 rusų pasai, tarp jų yra ir keli Rusijos milijardieriai.

Ne tiek daug uždirbantys rusai atostogoms renkasi poilsį kaimuose esančiuose nameliuose arba kempinguose.

Dar visai neseniai daugelis jų vykdavo į okupuotą Ukrainos Krymo pusiasalį. Nuo Sovietų Sąjungos laikų ši vieta pasirenkama atostogoms ir poilsiui sanatorijose, daugelis rusų čia įsigiję antruosius namus nuo tada, kai 2014 metais pusiasalį neteisėtai aneksavo Maskva.

Dabar daugybei rusų nerimą kelia sprogimai ir Ukrainos valdžios pareiškimai, kad po karo Krymas vėl priklausys Ukrainai.

Į Krymą rusai keliauja per automobilių ir geležinkelio tiltą, kurį 2018 m. atidarė prezidentas Vladimiras Putinas. Į šį tiltą ne kartą smogė Ukrainos pajėgos, siekusios sutrikdyti Rusijos karinėms vilkstinėms.

Dėl to šios vietos viešbučiai yra daugiau nei pusiau tušti – nepaisant taikomų didelių akcijų ir nuolaidų.