Ribojimai neturės naudos?
Kaip aiškino politologas Bernaras Ivanovas, griežtėjantys ribojimai – tiesiog politikų savireklama, jie neturės jokios realios naudos, visuomenei suteiksiančios saugumo.
„Reiktų pasižiūrėti į save, pasitikrinti įmones, pažiūrėti į ministrus, kurie kėlė skandalus dėl trąšų, paklausti savęs, ar tie užsakymai su Baltarusijos įmonėmis nėra niekaip susiję su KGB karininkais ir kodėl politikai, gavę tokius klausimus, suka uodegą, vengia komentuoti ir nukreipia kalbą, kad piliečiai – nepilietiški, nes važiuoja į Baltarusiją nusipirkti dešros. O jūs patys, po galais, pilietiški? Jūs patys nieko blogo nedarote, nesusidūrėte su Baltarusijos lobistais? Deja, tai labai liūdna praktika, nacionalinio saugumo požiūriu nenešanti jokios naudos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė B.Ivanovas.
Lietuvos tarnybų teigimu, pasienio punktus uždaryti verta dėl Baltarusijoje dislokuotų rusų samdinių „Wagner“. Esą baiminamasi rimtų incidentų.
„Samdinių „Wagner“ kaip grėsmės veiksnys – grynų gryniausia Rusijos propaganda, skleista po to, kai V.Putinas visiškai susimovė su maištu. Bandoma brukti idėja, kad V.Putinas viską suplanavo iš anksto, kad tai buvo gudrus planas, kad V.Putinas specialiai prieš save organizavo maištą, susitarė su Jevgenijumi Prigožinu, kad šis numuštų šešis lėktuvus, nužudytų kelias dešimtis pilotų, sukeltų siaubingą šaršalą, išvoliotų V.Putiną mėšle ir tokiu būdu pas A.Lukašenką permestų „Wagner“ samdinius. Klausykite, tai yra net ne juokinga, tai kvaila. Jie iš istorijos bando spausti limonadą, bando kompensuoti absoliučią katastrofą“, – aiškino B.Ivanovas.
Politologas pabrėžė – politikams reiktų nustoti visuomenę gąsdinti dalykais, kurie yra visiškai nerealūs. Anot jo, reali grėsmė – korumpuotas Baltarusijos eksportas į Lietuvą.
Saugumas – prioritetas
Pasak INVL grupės vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, šioje situacijoje ekonomikos – vis mažiau ir mažiau.
„Tai yra nebe ekonomikos klausimai, o grėsmės, kurias Lietuva identifikavo 2014-aisiais metais. Verslai gana anksti pradėjo mažinti šias ekonomines bambagysles, mažėjo ryšiai su grėsmingomis valstybėmis. Dabar tokių geopolitinių aplinkybių bei įrodymų, kad tai nėra saugi kaimynystė, apstu. Kalbėti apie kažkokią pilkąją zoną veikimui tikrai nėra galimybių. Iš principo, čia daugiau saugumo klausimai, jie turi būti prioritetas“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Ji pabrėžė: saugumas – žymiai svarbiau nei ekonomika.
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas antrino – pirmiausia yra saugumas.
„Tik gal mums nereikia daryti paruoštukų nedraugiškoms valstybėms, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Šiuo metu kontrolė padidėjusi, mes žinome, kiek šiuo metu sektoriuje turime dirbančių Baltarusijos vairuotojų – skaičius yra labai didelis, apie 35 tūkst., daliai laikini gyvenimo leidimai nesuteikti.
Kaip mes nuo to nukentėsime? Labai stipriai. Stojant ekonomikai, esant recesijai ir nebūnant vairuotojų, yra labai apmaudu. Taip buvo jau praeitais metais, buvo problemų su kvotomis. Noriu paminėti, kad 2022 metais kelių transporto sektorius, paslaugų eksportas sudarė 5,6 mlrd. eurų. Tai yra trečdalis visų eksporto paslaugų. Šis sektorius labai svarbus ir sudėtingas, mes tikrai nerasime Lietuvos piliečių, galinčių būti tolimųjų reisų vairuotojais“, – tikino R.Austinskas.
Pašnekovas pabrėžė: Lietuvos vežėjų įmonės tikrai nepažeidinėja Baltarusijai taikomų sankcijų.
„Daug krovinių srautų apvažiuoja Lietuvą. Tai neišsprendžia klausimo. Vežėjai yra tik vežėjai, jie nėra nei siuntėjai, nei krovinio pirkėjai. Jei lietuviai neveš, nuveš kitos valstybės. Puikiai žinome, kaip krovinių srautai važiuoja per kitas valstybes: Turkiją, Sakartvelą“, – vardijo vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.
Kaip sakė R.Austinskas, Šumsko pasienio kontrolės punktas skirtas lengviesiems automobiliams ir fiziniams asmenims, o Tverečiaus pasienio kontrolės punktas skirtas tuštiems, be krovinio važiuojantiems krovininiams automobiliams. Šiuos du punktus ir planuojama uždaryti.
„Tverečiaus punktą su ministerija atidarėme prieš trejus metus, labai tuo džiaugėmės, bet dabar kartais girdisi, kad tie automobiliai važiuoja ne visai tušti, kad pasikrauna kontrabandos“, – pripažino R.Austinskas.
Priėmus ribojimus, tušti krovininiai automobiliai turėtų keliauti į kitus pasienio punktus, stovėti bendrose eilėse – tai esą atneštų ir nuostolių.
Į Baltarusiją – pigios dešros
Politologas B.Ivanovas įsitikinęs: iškilusias problemas būtų galima spręsti ir kitokiais būdais.
„Pavyzdžiui, Izraelis apsuptas priešiškų valstybių, bet su vienomis jų prekiauja normaliai. Esmė ta, kad Izraelis – ne korumpuota valstybė, ten nėra sisteminės korupcijos. Jie savo strategiją derina atsižvelgdami į ekonominį tikslingumą, taip pat į nacionalinį saugumą. Pas mus yra sisteminė korupcija, kuri suėda viską. Korupcija veikia per kriptovaliutas, per neformalius susitikimus, per kelis kanalus“, – šnekėjo jis.
Anot pašnekovo, dabartiniai valdžios veiksmai – grynai parodomieji. Lietuvos piliečiai į Baltarusiją pigesnio maisto ir degalų nevažiuotų, jei savo šalyje jaustųsi oriai. Esą savigarbos turintys žmonės nevyktų į A.Lukašenkos valdomą šalį dėl pigesnės dešros ir alkoholio.
„Tai yra katastrofa, nes žmonės neturi savigarbos. Aš neįsivaizduoju, kaip izraelietis galėtų važiuoti kur nors į „Hamas“ valdomą teritoriją nusipirkti pigesnės dešros. Niekam į galvą nešautų tokia mintis. Bet Lietuvoje tai – visiškai normalu, nes čia visuomenė sau, o valdžia – sau. Valdžia dalies visuomenės interpretuojama kaip kažkas autonomiško, atskiro. Niekas nesuka galvos, kad esame palikti likimo valiai, kad nėra darnaus darbo, užtikrinant nacionalinį saugumą, orumą ir visuomenės pasitikėjimą valstybe. Kai to nėra, lieka tai, ką dabar turime“, – kalbėjo B.Ivanovas.
Visgi I.Genytės-Pikčienės nuomone, santykiai tarp valdžios ir visuomenės subrandinami per dešimtmečius.
„Manau, kad Lietuva kaip tik pastaruosius porą dešimtmečių judėjo labai teisinga linkme, brandos pasiekta tikrai nemažai, bet mes dar esame paaugliai, palyginti su brandžiomis šalimis. Manau, kad Izraelis nėra tinkamas pavyzdys, ypač vertinant dabartinę politinę situaciją Izraelyje, kai jauni žmonės negali pakęsti ortodoksinių užmačių ir daugybės kitų valdžios žaidimų.
Mus ištiko karas. Tai nėra kažkas numatyto, tai yra labai netikėta. Šis šokas visą ekonomiką veikia įvairiais kanalais. Šoko akivaizdoje didžiulės, staigios brandos mes negalime pasiekti, mes turime prisiimti ir nuostolių, turime saugumo prioritetais rūpintis labiausiai, užmerkiant akis į tam tikras ekonomines netektis“, – dėstė ekonomistė.
