Mirtinų nelaimių mažiau, bet jų grėsmė išliko

2023 m. rugpjūčio 16 d. 08:00
Kas vertingesnė – žmogaus gyvybė ar asfalto gabalas? Būna, kad pastarasis. Mirtinos nelaimės darbe liudija, jog darbų sauga kartais ignoruojama dėl to, kad reikia atlikti papildomų darbuotojus apsaugančių veiksmų. Tuomet „nieko nenutiks“ ir tampa tragedija.
Daugiau nuotraukų (1)
Džirkšt, ir aštrus diskinis pjūklas, nuslydęs nuo metalo, vyro plaštaką padalijo pusiau. Ne skausmas, bet kraujas ir siaubas buvo pirmoji jo reakcija suvokus, kas įvyko.
Tas žmogus dirbo įmonėje, kurioje antrinėms žaliavoms pjaustomas metalas. Dirbo ne vienus metus, bet pakako vieno karto, ir kybančiais pirštais jis buvo nuvežtas į ligoninę Vilniuje, kur mikrochirurgai išgelbėjo tai, ką buvo galima išgelbėti, – prisiuvo nurėžtus pirštus ir susiuvo plaštaką.
Tai – ne mirtinas atsitikimas, tai vieno žmogaus nelaimė, per kurią ranką sužalojo apsaugos rėmo neturintis pjūklas. Ir vienas įvykių, kurie, nutylėjus tikrąsias priežastis, nepateko į statistikos suvestines.
Pranešimai – kas savaitę
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičiai tai padidėja, tai sumažėja. Pastarųjų poros metų statistika liudija, kad ir mirtinų nelaimių, ir darbo vietose ištinkančių sunkių traumų šiek tiek sumažėjo. Norėtųsi, kad tokios statistikos apskritai nereikėtų fiksuoti, kad darbo vietas aplenktų nelaimės, tačiau „Vizija nulis“ yra siekiamybė, bet ne dabartis.
O kol kas Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kas savaitę iš Lietuvos įmonių sulaukia pranešimų apie darbe nutikusius nelaimingus atsitikimus. Pavyzdžiui, liepos 10-ąją VDI gautais duomenimis, per paskutinę birželio savaitę darbovietėse buvo sunkiai sužaloti trys žmonės.
Viena nelaimių įvyko Vilniuje, sandėlio patalpose, kuriose laikosi 18 laipsnių šalčio temperatūra. Darbuotojas sunkiai susižalojo paslydęs ir iškritęs iš žirklinio keltuvo.
Kita nelaimė įvyko Šiauliuose. Vienos bendrovių kontrolinių matavimo prietaisų šaltkalvis, privataus namo garaže keisdamas geriamojo vandens apskaitos prietaisą, įkrito į garaže esančią duobę ir sunkiai susižalojo.
Sunkiai buvo sužalotas darbuotojas ir Molėtų rajone esančios įmonės gamybos ceche. Jame kalant dailylentes virto medinė konstrukcija ir karkasinio namo sienos elementas prispaudė darbuotoją.
Nesisaugo ir žūsta
Šiek tiek nerealus yra troškimas, kad darbe žmonių nebeištiktų nei mirtinos nelaimės, nei sunkios traumos, nes yra daugybė veiksnių, lemiančių nelaimingus atsitikimus darbe. Ir tai ne visada būna arba darbuotojų, arba darbdavių kaltė.
Yra tam tikrų situacijų, kurios patenka į statistiką, nors žmogaus žūtį nulemia ne saugos darbe reikalavimų nepaisymas“, – sakė VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Jis priminė, kad nelaimingas atsitikimas darbe – tai pagal teisės aktus pripažintas įvykis, kurio viena sąlygų – kad darbuotojas vykdė funkcijas ir darbo laiku buvo darbo vietoje.
„Tačiau per metus pasitaiko po vieną kitą nelaimę, kuri įvyksta dėl to, kad žmogui staiga sutrinka sveikata. Pavyzdžiui, ir šiemet yra nutikę, kai epilepsijos ištiktas darbuotojas krito, o krisdamas susitrenkė galvą ir mirė. Nors pirminė mirties priežastis yra liga, tokia situacija vis tiek laikoma nelaimingu atsitikimu darbe ir patenka į mirtinų nelaimių statistiką“, – pabrėžė S.Balčiūnas.
Kita ryškėjanti tendencija – tragiški įvykiai darbe, kuriuos nulemia tai, kad darbuotojai ignoruoja saugos reikalavimus.
Pagal nustatytą tvarką tirdamas tokius įvykius darbo inspektorius analizuoja veiksnius ir padaro išvadą, kad žmogų pasamdžiusi įmonė padarė viską, kas jai priklauso, – darbuotojas buvo išmokytas darbų saugos, aprūpintas asmeninėmis saugos priemonėmis, bet ėmė ir pats pasielgė nesaugiai vadovaudamasis logika „man nieko nenutiks“.
S.Balčiūnas priminė du šiųmečius įvykius, kai tragedija ištiko dėl pačių žmonių neatsargumo.
Neseniai, gegužę, Telšių rajone ardant vienbučio individualaus gyvenamojo namo laiptus mirtiną traumą patyrė vienos bendrovės darbuotojas.
„Darbininkai buvo nukirtę betoną ir pradėję pjauti armatūrą. Vienas jų, paprašęs, kad kolega palauktų, nuėjo atsinešti paaukštinimo. Bet likusysis, stovėdamas ant atkirstos aikštelės plokštės, ėmė ir nupjovė armatūrą.
Krintant laiptų aikštelės plokštei darbuotojas, neišlaikęs pusiausvyros, krito kartu, ir plokštė jį prispaudė prie namo sienos. Trauma buvo labai sunki – žmogus mirė“, – pasakojo S.Balčiūnas.
Kita tragiška nelaimė ištiko miškakirčius, ignoravusius neginčytiną saugumo taisyklę, – nevalia nieko daryti prie nupjauto ir virstant įstrigusio medžio.
Bet taip jau nutiko, kad išvarginti karščio du medkirčiai per pertrauką ėmė ir prisėdo pavalgyti po šešėlį metančiu pakibusiu medžiu. Išjudėjęs medis virto ir mirtinai sužalojo vieną iš darbininkų.
Ignoruoja darbų saugą
Pasak S.Balčiūno, iš nelaimių suvestinių vis dar nedingsta tragedijos, kurios įvyksta dėl to, kad darbdaviai neįgyvendina teisės aktų reikalavimų.
O tai reiškia, kad vienoje ar kitoje įmonėje tebėra nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamai vertinama profesinė rizika, darbo įrenginiai neatitinka darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Visa tai šiemet jau tapo 3 mirtinų ir 11 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe priežastimi.
„Man ypač skaudūs kasmet pasikartojantys įvykiai, nors nuolat siunčiame žinias darbdaviams ir žmonėms, kad būtina laikytis saugos reikalavimų, bet jos ignoruojamos.
Pavyzdžiui, kad neįvyktų nelaimė, iškasų šlaitai turi būti arba sutvirtinami, arba suformuojami nuolydžiai. Tačiau ir šiemet jau būta tragiško įvykio Telšiuose – 2 metrų gylio iškasoje atlikdamas lietaus nuotekų įrengimo darbus žuvo darbuotojas, kai ant jo užslinko žemės sluoksnis.
Kalbėjausi su įvykį tiriančiu inspektoriumi, klausiau, ar buvo sutvirtinti iškasos šlaitai. Pasirodo, įmonė tyrėjui atsakė, kad jai buvo gaila išardyti daugiau asfalto. Vadinasi, asfalto gabalas vertesnis už žmogaus gyvybę?“ – kartėlio neslėpė pašnekovas.
Statybose – pavojai
Tradiciškai statybos išlieka pavojingiausia darbo vieta, šiemet jose jau žuvo trys statybininkai. Tiek pat jų „sudužo“ krisdami iš aukščio, dar keturi susižalojo.
„Yra ir dar viena saugaus elgesio taisyklė – „Nestovėk po krano strėle“. O ir teisės aktai draudžia kelti krovinius virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose dirba žmonės.
Tokia nelaimė birželį įvyko Vilniuje, kai krano keliama metalo plokštė atsikabino ir užkrito ant dirbančio žmogaus“, – tragedijų skauduliais pasidalijo S.Balčiūnas.
Pasak jo, gera žinia bent jau ta, kad mirtinų nelaimių darbe apskritai sumažėjo. Pavyzdžiui, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šiemet nuo sausio iki birželio imtinai būta trimis mirtimis, arba 30 proc., mažiau nei atitinkamu laiku 2022-aisiais. O mirtinų nelaimių darbe, palyginti su pirmuoju 2021-ųjų ketvirčiu, sumažėjo perpus.
Mažiau žmonių šiemet darbe patyrė ir sunkias traumas. Per pirmąjį pusmetį šiemet tokių nelaimių būta 22 proc. (15 atvejų) mažiau nei per tą patį laiką pernai.
„Situacija gerėja, bet tendencija krypsta į tą pusę, kai nelaimių priežastimi tampa pačių darbuotojų neatsargumas – nesaugūs jų veiksmai. Šiemet tai nulėmė tris mirtinus ir 13 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe“, – reziumavo S.Balčiūnas.
Šiųmetės tragedijos darbe – su mirties ženklu
Paslydo ant konstrukcijos. Kovą statybos objekte darbuotojas turėjo įvykdyti darbinę užduotį – uždengti plastikine plėvele aikštelėje ant padėklų sukrautus melioracijos, kanalizacijos, vandentiekio ir kitos paskirties vamzdžius.
Vamzdžiai buvo sudėti ant maždaug ant 1 metro aukščio kvadrato formos metalinės konstrukcijos. Darbuotojas, lipdamas jų uždengti, vieną koją pastatė ant metalinės konstrukcijos, o kitą – ant vamzdžio. Nuslydus kojai darbuotojas griuvo ir į metalinį rėmą smarkiai susižalojo šoną.
Baigęs darbą vyras išvyko namo – nieko bloga po patirtos traumos nejautė. Bet kitą dieną pasiekęs Jonavos ligoninę skundėsi pilvo skausmais. Jis buvo paguldytas į ligoninę ir čia nuo patirtų komplikacijų mirė.
Iškrito iš keltuvo. Birželį Pasvalio rajone esančio žemės ūkio kooperatyvo fermoje elektrotechnikas iškrito iš 4 metrų aukščio keltuvo. Jis sunkiai susižalojo ir ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė.
Užgriuvo medis. Kauno rajone miško kvartale vykdant kirtimo darbus ant kvalifikuoto miško darbininko užkrito supuvęs medis ir mirtinai jį traumavo.
Mirtinai susižalojo. Balandį Vilniaus rajone esančios įmonės utilizacijos ceche Technikos tarnybos įrenginių priežiūros skyriaus įrenginių derintojas patyrė mirtiną traumą. Šiame ceche jis ketino nuimti vakuuminės sistemos ciklono oro filtrą ir jį išplauti. Norėdamas tai padaryti darbuotojas turėjo laiptais pakilti į įrangai prižiūrėti skirtą aikštelę maždaug 5 m aukštyje. Nežinia, kas nutiko nuimant filtrą, nes apačioje buvęs ir grindis plovęs kolega, išgirdęs duslų garsą, pamatė įrenginių derintoją gulintį ant grindų.
Prispaudė sunkvežimis. Vasarį Kauno atliekų tvarkymo įmonės ekipaže dirbęs krovėjas žuvo per nelaimingą atsitikimą, kai šiukšliavežio vairuotojas, važiuodamas atbulomis, jį kliudė ir mirtinai sužalojo.
Negailestinga statistika
  • Per pirmąjį 2023-iųjų pusmetį VDI gavo 7 pranešimus apie mirtinus įvykius darbe. Inspekciją pasiekė ir 53 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Šiemet per eismo įvykius darbe žuvo 4 dirbantieji ir 5 buvo sunkiai sužaloti.
  • Atitinkamai per 2022 m. I pusmetį VDI gavo 10 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe ir 68 pranešimus apie nelaimes darbovietėse, kur buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
  • Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, tenkančio 100 tūkst. darbuotojų) įvertis šiemet per sausį–birželį buvo 0,8, o sunkių – 4,3. Šio rodiklio įverčiai 2022 m. pirmąjį pusmetį atitinkamai buvo 1,1 ir 5,6.
  • Šiemet pavojingiausias darbuotojams buvo statybos sektorius. Jame įvyko 3 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Pernai statybose žuvo du žmonės.
  • Sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo sektoriuje per sausį-birželį įvyko 1 mirtina nelaimė, 11 darbuotojų patyrė sunkias traumas.
  • Elektros įrenginių ir tinklų priežiūros, remonto ir su tuo susiję darbai pražudė vieną darbuotoją ir tris sunkiai sužeidė.
  • Palyginti su 2022-ųjų pirmuoju pusmečiu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ryškiausiai sumažėjo miškininkystės sektoriuke – nuo 3 iki 1 atvejo.
  • Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, transporto ir saugojimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo įmonėse šiemet mirtinų atvejų neregistruota, pernai būta vieno.
  • Šiemet apdirbamosios pramonės gamybos įmonėse žuvo vienas darbuotojas, pernai jose mirtinų nelaimių nebuvo.
  • Ištyrus 13 įvykių darbe nebuvo nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų.
  • Aptariamuoju laiku per įvykius darbe sunkiai nukentėjo 2 neblaivūs darbuotojai. Sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų, susijusių su nepilnamečiais darbuotojais, neįvyko.
Parengta bendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.