Analitikai pažymi, kad silpnas ekonomikos atsigavimas susijęs su struktūrinėmis problemomis srityse, kurios yra Kinijos ekonomikos augimo varomoji jėga: eksportas, vidaus paklausa, investicinė veikla ir nekilnojamojo turto rinka, rašo „forbes.ru“. O, kaip pastebi „Bloomberg“, namų pardavimai smuko labiausiai per metus. Tai sudavė smūgį nekilnojamojo turto plėtotojams, kuriems reikia pinigų daugiametei kredito krizei sušvelninti.
ISM Finansų ekonomikos programos direktorius Pijus Krūminas prideda ir tai, kad verslai linksta prie strategijos Kinija+1, kai dalis verslo siejama su Kinija, kita dalis – su Vietnamu ir kitomis Pietryčių Azijos valstybėmis. Ieškoti alternatyvių kelių pastūmėjo ir geopolitinių rizikų vertinimas. Pašnekovas pamini Italijos, kuri nori pasitraukti iš „Belt and Road Initiative“, P.Krūmino teigimu, labai politinės Kinijos investicijų programos, pavyzdį.
Be to, ir Vokietija liepą paskelbė savo Kinijos strategiją, kuri, kaip sako pašnekovas, stebint kanclerio Olafo Scholzo elgesį, turbūt yra griežtesnė, nei norėtų jis pats.
Gamintojai bus priversti trauktis
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, vertina: iš Kinijos pasiekiančios žinios reiškia ir pavojus, ir galimybes.
„Kai Kinijoje lėtėja ekonomika, ir bendrai pasaulyje lėtėja atsigavimas – Kinija tam turi poveikį. Juk tai – antroji didžiausia pasaulio ekonomika po JAV.
Kai Kinijoje ekonomika ima lėtėti, valstybė visais įmanomais būdais ją pradeda skatinti ir iškraipo konkurenciją. Tai veikia visos Europos ir JAV konkurenciją – iš esmės dėl to JAV užsidaro nuo Kinijos, – portalui lrytas.lt komentavo V.Janulevičius. – Žiūrint iš Lietuvos pramoninkų perspektyvos matome, kad kinų eksportas į ES auga. Skaičiai – didžiuliai: eksportas iš Europos į Kiniją mažėja, o importas iš Kinijos kyla. Importas dvigubai lenkia eksportą“.
Anot pašnekovo, Kinijos valdžios paskatų išjudinti ekonomiką kol kas dar nėra, bet, kaip spėja LPK prezidentas, veikiausiai ilgai laukti nereikės. Sako, gali būti ir taip, kad viskas bus daroma „po vandeniu“ ir apie skatinimo priemones nieko nesužinosime, tik matysime dar labiau atpigusias prekes ir didėjantį eksportą iš Kinijos.
Pozityvioji pusė tai, kad kai kurios žaliavos iš Kinijos, kurias naudoja gamintojai Europoje, dar gali atpiginti produkciją.
Bet, anot pašnekovo, pavojai žymiai didesni: rinkas užtvindžius žymiai pigesne kiniška produkcija, europiniai gamintojai turės trauktis.
Atstatoma ir galimybė pasinaudoti Kinijos kredito garantijomis, veikiančiomis panašiai kaip mūsiškos Investicijų ir verslo garantijos. „Per jas iš dalies galbūt bus galima finansuoti tam tikras prekes ir žaliavas, nes panašu, kad jų pinigai bus pigesni už europinius ar amerikietiškuosius, nors pastaruosius du tris dešimtmečius viskas buvo atvirkščiai.
Šiandien Kinijos centrinio banko sprendimai mažinti paskolų palūkanų normas yra absoliučiai atvirkšti Vakarų sprendimams. Bijau, kad tai gali dar labiau susilpninti mūsų pramonę ir mūsų konkurencingumą, o Kinija užims rinkas ir pas mus anksčiau ar vėliau prasidės bankrotai, – kalbėjo V.Janulevičius. – JAV užsiveria, todėl visas perteklius to, kas anksčiau keliaudavo į Ameriką, dabar nukreiptas į Europą. Matau ilgalaikį pavojų, kad būsime vartotojai, o ne gamintojai. Nieko džiuginančio neateina, pozityvių žinių nėra nei Vokietijoje, nei kitose šalyse, prieiga prie kapitalo Lietuvoje su brangstančiomis palūkanomis mažėja, vadinasi, sunkmetis bus dar gilesnis“.
„Mistika, kodėl jie to nedaro“
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nieko drastiško Kinijos ekonomikos skaičiuose nemato. Bet, sako pašnekovas, reikia pripažinti, kad įvairūs duomenys, ypač mažmeninės prekybos ir pramonės, labai aiškiai rodo, kad Kinijos ekonomikos atsigavimas po koronaviruso pandemijos pradėjo stipriai šlubuoti.
Dabar Kinijos ekonomika – ties stagnacijos riba, pramonė recesijoje, paslaugų ir vidaus vartojimo sektoriai atsigauna, bet atsigavimo tempai lėtėja.
„Taip nutinka dėl kelių aspektų. Vienas labiau struktūrinis – Kinijos valdžios politika.
Čia yra du elementai. Pirmasis: jau kelis metus Kinijos valdžia vis labiau veržia apynasrį, didina ekonomikos kontrolę. Dėl to labai pablogėjo užsienio investicijų rodikliai – Vakarų ir Europos verslas vengia investuoti į Kiniją, kurios ekonomika iš lanksčios tampa visai nelanksčia.
Kitas momentas – Kinijos atstovai ne kartą reiškė tikslą stiprinti bendradarbiavimą su Rusija. Tarp Vakarų įmonių tai kelia nemažą nerimą, turint omenyje, kad Kinija anksčiau ar vėliau gali susidurti su Vakarų sankcijomis“, – vertino ekonomistas.
A.Izgorodinas pridėjo ir trečiąją priežastį: Kinija menkai skatino ekonomiką per pandemiją, tas pats stebima ir dabar. „Jie daug kalba, kad skatins nekilnojamojo turto rinką, tačiau duomenys to nerodo. Mistika, kodėl jie to nedaro, nes Kinijos makrorodikliai leistų tą daryti“, – komentavo pašnekovas.
Stebuklo nereikia tikėtis
Svarbiausias aspektas, jo nuomone, lėmęs tokius Kinijos ekonomikos rodiklius – dėl pakilusių paskolų palūkanų neatsigaunantis vartojimas euro zonoje. Vartojimas JAV kol kas stiprus, tik klausimas, pasak A.Izgorodino, kiek ilgai ekonomika atlaikys palūkanų naštą.
„Darydami šių metų antrojo pusmečio prognozes nemažai ekonomistų rėmėsi prielaida, kad Kinijos ekonomika parodys spartesnį atsigavimą ir tai per eksportą į Vokietiją ir per eksportą į Skandinaviją užsuks Lietuvos pramonės rodiklius. Būtent per pramonės ir eksporto prizmę mums svarbiausi Kinijos rodikliai. Ir ne per tiesioginį mūsų eksportą į Kiniją, o per mūsų įmonių eksportą per Vokietiją ir Skandinaviją. Tikėtis stebuklo nereikia.
O dėl žaliavų importo nebūčiau neigiamai nusiteikęs – santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos nėra geri, bet jie neblogėja. Be to, mūsų įmonės turėjo nemažai laiko persitvarkyti“, – teigė pašnekovas.
Stumtels prie didesnės diversifikacijos
ISM Finansų ekonomikos programos direktoriaus P.Krūmino nuomone, tai, ką daro Kinijos valdžia bandydama stimuliuoti ekonomiką, yra nepakankama.
„Kita vertus, lėtėjimas yra nevienodas. Jis labiausiai veikia su Kinijos vidaus vartojimu susijusius sektorius. Pačios Kinijos viduje tai tikriausiai siunčia gana daug signalų, ypač turint omenyje tai, jog vienas tikslų – perorientuoti ekonomiką į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius.
Kita vertus, jei žiūrime iš Lietuvos perspektyvos, mūsų eksportas į Kiniją, palyginti su prieškovidiniais metais, kritęs. Kinijos ekonomikos lėtėjimas labiausiai pasijus toms šalims, kurios daug eksportuoja į Kiniją. Mus pasiekti gali netiesiogiai, svarbu, kad tiesioginis poveikis būtų mažesnis.
Svarbu pasakyti, kad tuo pačiu tai gali pasitarnauti kaip dar vienas postūmis didesnei diversifikacijai: ir taip verslai vis labiau linksta prie strategijos Kinija+1“, – aiškino P.Krūminas.
Dar vienas galvosopis
Kaip rašo „businessinsider.com“, Kinija susidūrė ir su dar viena problema. Nepaisant to, kad po pandemijos šių metų pradžioje Kinija vėl atsivėrė pasauliui, atrodo, kad užsienio lankytojai dar negrįžta.
Pirmąjį šių metų ketvirtį – paskutinį laikotarpį, už kurį turimi duomenys – kelionių agentūrų organizuotų vizitų metu atvyko 52 tūkst. turistų, pranešė „The Wall Street Journal“. Tai 98 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį.
Beveik trejus metus šalis buvo beveik uždaryta atvykėliams iš užsienio – vykdytos griežtos taisyklės, saugantis nuo koronaviruso. Jų atsisakyta tik kovą.
Be to, „The Wall Street Journal“ kelia mintį, jog prastiems turizmo rezultatams poveikį galėjo padaryti blogėjantys santykiai su Vakarais. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje Valstybės departamentas perspėjo amerikiečius „persvarstyti keliones į žemyninę Kiniją dėl savavališko vietos įstatymų vykdymo, įskaitant draudimus išvykti, ir neteisėto sulaikymo rizikos“.
