Inspektorių bijo, bet vis tiek dirba šešėlyje

„Kikendavome, kai darbininkai liepdavo slėptis vos pamatę nepažįstamą žmogų, ateinantį link statybų. Dirbome pagalbininkais, o algos už dieną gaudavome 80–100 litų (23–28 eurus), bet tada, prieš 2008-ųjų krizę, tai buvo labai geras uždarbis“, – prisimindamas, kaip užsidirbo pirmuosius savo pinigus, šypsnių nesulaikė 33 metų vyriškis.

Be jokių darbo sutarčių individualių namų sienas anuomet mūrijo kas tik netingėjo – būsto poreikis buvo didžiulis, galinčių dirbti – taip pat. Tačiau būsto „burbulas“ sprogo prieš 15 metų, o nelegalus darbas statybvietėse vis dar neištirpo, kituose verslo sektoriuose – taip pat.

Tai – įprasta seka: kuo didesnis būsto bei komercinių patalpų poreikis, tuo daugiau rinkoje darbuojasi statybų įmonių, tuo didesnė jose nelegalaus darbo bei nelaimingų atsitikimų rizika. Taigi statybos yra ta verslo sritis, kurioje Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbo inspektorių vizitai yra dažniausi.

VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) skyriaus duomenimis, pernai Lietuvoje darbavosi apie 11 841 statybos įmonė – 1438 daugiau nei 2021-aisiais.

Anot DSS vyresniosios patarėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Vestos Macės, statybos įmonėms pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) pernai už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą buvo surašyti 346 protokolai. O tai 40 protokolų daugiau nei 2021-aisiais.

Dar viena bėda – nelaimių gausa. Pernai statybos įmonėse žuvo 6 žmonės ir 25 buvo sužaloti, apdirbamosios gamybos įmonėse – atitinkamai 4 ir 23, transporto ir saugojimo – 3 ir 19, miškininkystės – 3 ir 8, žemės ūkio – 3 ir 2. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse pernai sunkių sužalojimų patyrė 15 žmonių.

Taigi visų minėtų ekonominių veiklų įmonėse pernai įvyko dauguma – kone 83 proc. – visų mirtinų nelaimių. Panaši ir su darbo įstatymų pažeidimais susijusi statistika. 2022-aisiais daugiausia jų buvo nustatyta transporto ir saugojimo, statybos ir apdirbamosios gamybos sektoriuose – atitinkamai 19 proc., 15 proc. ir 14 proc.

Į statybvietes pašaliniai asmenys negali patekti – tai pavojinga. Bet jose vis dar pasitaiko žmonių, kurie darbuojasi nelegaliai.

Anot VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Ramūno Rakausko, 2022-ųjų balandį įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais sugriežtinta statybviečių kontrolė siekiant sumažinti nelegalų darbą.

Vienas jų – Užimtumo įstatymo pakeitimai, susiję su skaidriai dirbančių statybininkų identifikacijos sistema (SID). Kaip to laikomasi, kontroliuoja ne tik valdžios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, VDI, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija, bet ir užsakovai bei rangovai.

Kitas – Statybos įstatymo pakeitimai, kuriuose numatoma, kad statytojas ir rangovas yra atsakingi už statybvietėje dirbančius asmenis, o įsigalioję ANK pakeitimai įtvirtino atsakomybę ir sankcijas už skaidriai dirbančio asmens ir statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus“, – paaiškino R.Rakauskas.

Pasak jo, įsigaliojus minėtiems teisės aktams smarkiai pagerėjo situacija didelėse statybvietėse, kur užsakovai arba jų įgalioti generaliniai rangovai yra didelės, gerą reputaciją turinčios įmonės. Jos atsakingai kontroliuoja, kad visi dirbtų legaliai, nes nenori rizikuoti dėl subrangovų neteisėtų veiksmų, mat padariniai gali būti labai skaudūs, pavyzdžiui, atsirastų rizika patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.

„Prastesnė padėtis mažesnėse statybvietėse, kur generalinio rangovo nėra, o kartu dirba ir keli rangovai, ir įmonių darbuotojai, ir savarankiškai dirbantys asmenys. Viena priežasčių, kodėl darbuotojai ar statybų užsakovai, ypač privačių namų savininkai, nepasirūpina ID, gali būti tai, jog reikalavimas dar palyginti naujas, todėl ne visi apie jį žino“, – paaiškino R.Rakauskas.

Viena rizikingiausių verslo sričių, turinčių nemažą šešėlį, yra ir transporto sektorius. Kaip sužiūrima, ar vairuotojai dirba nelegaliai, jei jie ilgai būna kelyje? O gal karas Ukrainoje pakeitė padėtį?

„Karas padėties nepakeitė – pasikeitė tik atvykstančių dirbti iš trečiųjų šalių darbuotojų skaičiaus proporcijos. Sumažėjo darbuotojų iš Ukrainos, tačiau rinką užpildė vairuotojai iš Baltarusijos, Kazachstano, Uzbekistano, Azerbaidžano.

Išliko tendencija – Lietuvos įmonių vilkikus vairuoja trečiųjų šalių piliečiai, kurie Lietuvoje nėra įdarbinti, nemoka jokių mokesčių. Prisidengiama įvairiomis bendradarbiavimo sutartimis tarp Lietuvos ir trečiųjų šalių įmonių ar įvairiomis automobilių nuomos sutartimis. Tačiau, VDI nuomone, tai yra nelegalus darbas, nes kroviniai vežami Lietuvos įmonių vardu“, – sakė R.Rakauskas.

Nelegalaus darbo atvejus VDI nustato bendradarbiaudama su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos muitine, kitomis valstybės institucijomis, nes krovininio kelių transporto įmones yra sudėtingiausia patikrinti, mat darbuotojai nuolat yra kelyje. Fiksuojant nelegalaus darbo atvejus prašoma ir Lietuvos transporto administracijos pareigūnų, kurie atlieka priežiūrą kelyje, pagalbos.

Dalis atvejų išaiškėja ir tuomet, kai vairuotojai dėl nesumokėtų atlyginimų pagalbos kreipiasi į Darbo ginčų komisiją.

VDI duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos sektoriuje 2022-aisiais buvo nustatyta 13 proc. (56 iš 441) darbo įstatymų pažeidimų. 2021-aisiais ši dalis siekė 11 proc. (58 iš 524) darbo įstatymų pažeidimų, o 2020 metais – 10 proc. (81 iš 819). Taigi nelegalaus darbo nišoje šis sektorius buvo ir liko vienas nepatikimiausių.

Pasak Klaipėdos teritorinio skyriaus patarėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Ingos Grunskytės, šios įmonės, siekdamos išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių, nenurodo viso dirbto darbo laiko, pavyzdžiui, nefiksuoja darbuotojų viršvalandinio ir naktinio darbo, darbą organizuoja poilsio dienomis ir panašiai, taip nelegalų darbą pakeičia įvairiomis nedeklaruoto darbo formomis.“

Pasak I.Grunskytės, atliekant inspektavimus maitinimo įstaigose pastebima tendencija nesikeičia daugelį metų. Nelegaliai dažniausiai dirba virtuvės darbuotojai, kurių darbo vietos nėra matomos – atskiros nuo maitinimo patalpų.

„Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės jaunimą dažniausiai įdarbina padavėjais, pagalbiniais darbuotojais, indų plovėjais. Jie nori užsidirbti pinigų. Apmaudu, kad vis dar pasitaiko, kai jauni žmonės apgaunami nesumokant visos žadėtos sumos, o kartais ir neįdarbinami. Tokių kreipimųsi į VDI padažnėja dažniausiai baigiantis vasarai“, – sakė I.Grunskytė.

Apgyvendinimo įstaigos taip pat neišsprūsta iš darbo inspektorių akiračio. Pagal planą tikrinamos įmonės, kurios automatiškai atrenkamos atsižvelgiant į riziką, numatytą pagal tam tikrus kriterijus. O neplaniniai tikrinimai dažniausiai atliekami reaguojant į skundus. Čia dažniausiai fiksuojami darbo laiko apskaitos pažeidimai ar kreipiamasi dėl ne viso išmokėto darbo užmokesčio.

„Kambariams, patalpoms, aplinkai tvarkyti darbdaviai yra linkę įdarbinti jaunus asmenis. Vis dar išlieka tendencija, kai su jais darbdavys susitaria „leisdamas pabandyti“ ir jie ima dirbti be darbo sutarties.

Bėda, kad jaunimas apskritai mažai ką žino apie nelegalų darbą ir dažniausiai nesuvokia, kad dirba neteisėtai. Pavyzdžiui, 16–18 metų moksleivės imasi kambarių tvarkytojų darbo, o apartamentų savininkas su jomis sudaro paslaugų teikimo sutartis. Jose būna įrašyta, kad jos pačios atsakingos už individualią veiklą arba pažymą, ir, tarkim, sutaria, kad mokės 6 eurus už valandą iškviesdamas jas į darbą pagal poreikį.

Mergaitės mano, kad paslaugų teikimo sutartis yra viskas, ko reikia, ir ramiai dirba. Apartamentų savininkas nepateikia visos informacijos dėl individualios veiklos, o jos mano, kad yra oficialiai įdarbintos. Taip savininkas nusikrato atsakomybės dėl nelegalaus darbo“, – paaiškino I.Grunskytė.

Nelegaliai – be darbo sutarties – dirbantis žmogus rizikuoja ne tik tuo, kad, bankrutavus darbdaviui, liks nuogas ir basas – neturės jokių įrodymų, kad dirbo ir turi teisę į atlyginimą. Nelaimės atveju jis negaus sveikatai padarytos žalos atlyginimo, prireikus vartojimo paskolos neįstengs pasiskolinti pinigų banke.

Tačiau atsiimdamas algą vokelyje paprastai žmogus mano, kad jam „nieko nenutiks“. O kokie iš tiesų yra nelegalaus darbo padariniai? Anot DSS skyriaus specialistų, nors dirbančiajam ir gali atrodyti, kad jam „nieko nenutiks“, toks požiūris kelia rimtą riziką asmens ir jo artimųjų finansinei gerovei bei socialinei apsaugai.

Pirmiausia nelegaliai dirbantiems asmenims yra skaudūs teisiniai padariniai – baudos ir administracinės sankcijos, kurios, ieškant darbo ateityje, gali pakišti koją. Nelegaliai dirbantis žmogus neturi teisės į socialinės apsaugos priemones, tokias kaip sveikatos draudimas, pensijos, nedarbo pašalpa, išmoka dėl nelaimingo atsitikimo. Tai ilgam padaro neigiamą poveikį jo gyvenimo kokybei ir finansinei padėčiai.

Be to, dirbantiems nelegaliai asmenims dažnai neužtikrinamos tinkamos, saugios darbo sąlygos, o tai padidina sužalojimų riziką darbo vietoje ar net kelia pavojų gyvybei. Jeigu nelegaliai dirbantis žmogus, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, patiria sunkią traumą, niekas – nei jis pats, o žūties atveju – nei jo artimieji – negali pretenduoti į žalos atlyginimą – kompensaciją dėl draudžiamojo įvykio. Taigi tokie asmenys lieka finansiškai nesaugūs ir nepajėgūs susidoroti su nelaimingo atsitikimo padariniais.

Esama ir daugiau finansinių grėsmių: pavyzdžiui, darbdavys gali neatlyginti už darbą, susirgus nemokama pašalpa, bankai neduoda paskolų. Dar viena blogybė – dirbančiam nelegaliai žmogui nuolatinę įtampą kelia baimė būti pastebėtam ir nubaustam už teisės aktų pažeidimus. Tai neigiamai veikia psichologinę ir emocinę sveikatą.

Kartu didelė rizika, kad oficialiai neįdarbintus žmones gali išnaudoti darbdaviai, nes dirbantieji atsiduria silpnojo pozicijoje ir dėl pažeistų teisių dažniausiai bijo kreiptis pagalbos į atsakingas valstybės institucijas.

Yra ir netiesioginė žala, kurią padaro nelegalus darbas. Tai žala kitiems žmonėms. Kadangi nemokami mokesčiai, valstybė negali gerinti viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, remontuoti kelių, didinti atlyginimų mokytojams, ugniagesiams. Kartu tai didina nesąžiningą darbdavių konkurenciją.

Baudos. Nelegalus darbas užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims – darbdaviams ar jų atstovams – nuo 1000 iki 5000 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 5000 iki 6000 eurų. Darbdaviui juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 2896 iki 5792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Leidimai. Be tiesioginės įstatymą pažeidusių subjektų atsakomybės, taikomos ir papildomos priemonės kovai su šešėliu darbo rinkoje. Viena jų – Migracijos departamentas neišduoda leidimų gyventi Lietuvoje, kita – Užimtumo tarnyba neišduoda leidimų dirbti ir nepriima sprendimų dėl darbo atitikties.

Statusas. Darbo įstatymus pažeidusiam darbdaviui Valstybinė mokesčių inspekcija nustato nepatikimo mokesčio mokėtojo statusą. Tokia įmonė negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negali gauti paramos.