„Žinote, mano sūnus serga epilepsija. Jis jau dvi savaitės ligoninėje, – naujienų kanalui „Euronews“ pasakojo šeimos tėvas, pageidavęs likti anonimu. – Man irgi labai bloga, o pinigų nėra. Kišenėje turiu 100 lirų (3,4 euro). Ar turėčiau nupirkti sauskelnių? Pieno mišinio? Ar pirkti aliejų maistui?“
Sunkumus patirianti šeima toli gražu nėra vienintelė.
Remiantis neseniai Turkijos statistikos instituto paskelbta ataskaita, beveik trečdaliui Turkijos gyventojų šiuo metu gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Dėl šios nerimą keliančios tendencijos kyla pavojus, kad šuniui ant uodegos nueis dideli šalies pasiekimai kovojant su skurdu nuo 2000-ųjų pradžios, Turkijos ekonomikai per pastaruosius du dešimtmečius sparčiai augant.
„22 metus kovoju su skurdu, bet niekada nemačiau tokios blogos padėties“, – sako Hacer Foggo iš Respublikonų liaudies partijos, dirbanti skurdo klausimus sprendžiančiame biure.
Ji išvardija nerimą keliančius simptomus, kaip ši krizė paliečia eilinius turkus: moterys negali įpirkti higienos produktų, didėja nutukimas, nes šeimos pereina prie pigesnio, nekokybiško maisto, studentai išbraukiami iš universitetų...
„Žmonės negali patenkinti savo pagrindinių poreikių, – „Euronews“ sakė H.Foggo. – Tai savo ruožtu sukelia nerimą, depresiją ir izoliuoja šeimas.
Turkijos medicinos specialistai jau skambino pavojaus varpais dėl didėjančio psichikos ligų lygio, nurodydami, kad pastebimai išaugo psichiatrinių vaistų vartojimas.
Tuo tarpu du trečdaliai 2022 m. vienos socialinių tyrimų centro atliktos apklausos respondentų teigė, kad jie jaučiasi prislėgti dėl finansinių sunkumų.
Nėra pinigų maistui
Didelė Turkijos visuomenės dalis šiuo metu patiria sunkumų. Didžiausia skurdo našta, anot H.Foggo, tenka vaikams. Kai kurie eina į mokyklą alkani arba visai meta mokslus, kad galėtų dirbti ir uždirbti pinigų namams.
Remiantis Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF 2020 m. duomenimis, maždaug trečdalis vaikų Turkijoje gyvena neturtinguose namų ūkiuose ir patiria tam tikrą materialinį nepriteklių.
Už to, kas vyksta šalies viduje, slypi rimtos ekonominės problemos. Turkiją vargina ne vienerius metus tvyranti infliacija, o liepos mėnesį, palyginti su praėjusiais metais, kainos buvo beveik 50 proc. didesnės. Nepriklausomi ekonomistai iš Infliacijos tyrimų grupės teigia, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis – apie 70 proc.
„Vos gavęs pinigų lieku tuščiomis“, – „Euronews“ kalbėjo trijų vaikų tėvas iš Stambulo ir tvirtino, kad sumokėjęs nuomą ir sąskaitas jis lieka be nieko.
„Nevalgau. Kartais padengiu skolą bakalėjos parduotuvei“, – pridūrė jis.
Vyras atkreipia dėmesį, kad 1550 lirų (52 eurus), kurias gauna kaip valstybės paramą, net nepadengia jo šeimos sąskaitos už maistą, kurią jis įvertino beveik 2500 lirų (84 eurai) per mėnesį.
Tai nepaisant to, kad vyriausybė liepą minimalų atlyginimą padidino 34 proc., Turkijos darbo sąjungų konfederacija suskaičiavo, jog bado riba, kalbant apie minimalią sumą, kurios reikia prasimaitinti keturių asmenų šeimai, viršija minimalią algą.
Daugelį pasaulio šalių nusiaubė infliacija, kurią paskatino karas Ukrainoje ir klimato kaita, tačiau kai kurie veiksniai būdingi tik Turkijai.
Valiutos griūtis prisidėjo prie vienos didžiausių infliacijos Europoje, apkarpydama atlyginimus ir stabdydama vietos verslą. Tačiau yra ir gilesnių struktūrinių problemų.
2021 m. rugsėjį 1 JAV doleris kainavo maždaug 8 Turkijos liras, o 2023 m. liepą – 27.
Praėjusį rudenį kalbėdamas su „Euronews“, „BlueBay Asset Management“ besivystančių rinkų ekspertas Timothy Ashas sakė, kad netinkamas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir jo Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) ekonomikos valdymas pakurstė infliaciją ir privertė liros kursą nusmukti.
Jis kritikavo R.T.Erdogano sprendimą nedidinti palūkanų normų – tai atšaldytų infliaciją – dėl jo „neįprasto“ supratimo apie pinigų politiką, islamu grįstų įsitikinimų apie lupikavimą ir tai, kiek daug jo politinių sąjungininkų gauna naudos iš žemiausių palūkanų normų.
T.Ashas tvirtino, kad valdžios centralizavimas yra šio klausimo esmė: Turkijos prezidentas plačiai apkaltintas polinkiu į autoritarizmą.
Pranešama, kad po jo perrinkimo gegužę R.T.Erdoganas žengia nauju ekonominiu keliu – esą ruošiasi pakeisti savo netradicinę politiką, į centrinį banką ir finansų ministeriją paskiriant naujus asmenis. Tačiau lira ir toliau smunka.
