Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko, tiek ūkininkams, tiek kontroliuojančioms institucijoms nėra aišku, kaip, perkėlus patikros procedūras, reiktų užtikrinti, jog atvežti grūdai atitinka kokybės reikalavimus.
Jo teigimu, prieš plėtojant vadinamąjį Baltijos kelią būtina užtikrinti, kad vežami grūdai neatsidurtų vietinėje rinkoje, juose nebūtų ES draudžiamų pesticidų ar kad tai nebūtų genetiškai modifikuoti arba be dokumentų vežami grūdai.
„Į tuos pasiūlymus perkelti kontrolę nuo Lenkijos ir Ukrainos pasienio į Lietuvos uosto teritoriją žiūrime truputį skeptiškai, bet ne tik mes. Lygiai taip pat skeptiškai žiūri ir kontroliuojančios Lietuvos institucijos. Jos klausia paprasto klausimo: uoste patikriname grūdus ir pasirodo, kad juose yra draudžiamų pesticidų. Kur dėti tuos šimtus tūkstančių ar milijonus tonų grūdų, kas prisiims atsakomybę?
Todėl tokie pasiūlymai, mūsų manymu, yra šiek tiek bravūriški ir ne visai pamatuoti,“ – trečiadienį, rugpjūčio 9 d., po susitikimo su žemės ūkio ministru sakė A.Macijauskas.
„Pačioje Ukrainoje prieš kelias savaites pradėtas tyrimas prieš 300 komercinių įmonių, kurios prekiavo grūdais be jokių kilmės dokumentų, kokybės sertifikatų, sąskaitų faktūrų – „juodaisiais grūdais“. Jei nedarysime kontrolės, kas užtikrins, kad tokie grūdai be jokių dokumentų nepapuls į Lietuvą“, – teigė jis.
Liepos pabaigoje Žemės ūkio, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos kreipėsi į EK, prašydamos skatinti ukrainietiškų grūdų tranzitą per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Ministerijų vadovai EK pasiūlė grūdų fitosanitarines ir muitines patikras vykdyti ne Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, o Baltijos šalių uostuose, taip pat paragino svarstyti Ukrainos grūdų tranzitą Baltijos keliu skatinti finansinėmis priemonėmis.
Po susitikimo su ministru žurnalistams kalbėjęs Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas pažymėjo, kad subsidijos tranzitą paskatintų, tačiau jis vis vien būtų ribotas dėl logistinių kliūčių.
„Gal galėsime labiau padėti, čia motyvacijos, piniginės pagalbos klausimas. Bet logistiškai nesame parankūs“, – sakė jis.
Per Lietuvą daug grūdų nepervešime
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį pažymėjo, jog šiuo metu ukrainietiškų grūdų eksportas Klaipėdos uostu yra sustojęs.
Anot K.Šimo, Lietuva negali būti paranki valstybė ukrainietiškų grūdų eksportui. „Mes daug kuo nepadėsime ir daug nepervešime“, – akcentavo jis.
Pasak jo, uosto pajėgumų krauti ir sandėliuoti grūdus Lietuvoje pakaktų, tačiau juos atvežti vilkikais – itin brangu, o geležinkeliais – sudėtinga, nes dėl siauresnės vėžės Lenkijoje visi kroviniai turi būti perkrauti.
„Nesame labai logistiškai patogūs ukrainiečiams kaip pirmas pasirinkimas. Yra Rumunija, Bulgarija, Lenkija, kitos šalys, kurios daug arčiau, kur uostai šalia. Mes esame toliau, reikia pervažiuoti visą Lenkiją ir jiems neapsimoka ekonomiškai. Jei vežama autotransportu, tai yra milžiniška kaina – praktiškai antra kaina sumokama logistikai“, – teigė K.Šimas.
Grūdų perdirbėjų atstovo nuomone, dėl techninių kliūčių per Lietuvą daugiausia galėtų būti eksportuojama iki maždaug 0,5 mln. tonų grūdų per sezoną.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus. Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
