Prie Vinco Kudirkos aikštės esantis spaudos kioskas – jau uždarytas ir tokių – ne vienas. Iš viso šią vasarą duris užvėrė 21 „Lietuvos spauda“ kioskas.
Kalbinti gyventojai teigė, tai gali sukelti nepatogumų.
„Būtų patogu, jei jie veiktų, juk viešojo transporto bilietą reikia pasipildyti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė praeivė.
„Labai gaila, nes ypač mūsų amžiaus žmonėms tai būdavo patogu“, – teigė vyresnio amžiaus vilnietė.
„Išlipau iš autobuso ir norėjau smulkmeną nusipirkti, bet žiūriu, jau užsidarė“, – sakė kalbintas vyriškis.
Pakalbinta dar dirbančio kiosko pardavėja Svetlana pripažino, kad žmonių nepasitenkinimą dėl udžarymų jau mato.
„Visi kioskai yra prie stotelių. Būna, kad žmonės išlipa iš autobuso ir ateina pasipildyti kortelės. Tokie žmonės sako, kad jau kioskų daug uždaryta, eidavo ir eidavo į vieną kurį nors kioską, o dabar jį uždarė, tai ieško kito.
Jie ateina ir sako: ačiū Dievui, kad nors jūs dirbate“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Svetlana.
Pasak šiuos kioskus valdančios įmonės „reitan Convienience Lithuania“ atstovės Linos Kaminskaitės, uždaryti „Lietuvos spauda“ kioskus teko dėl besikeičiančių visuomenės įpročių ir pakitusios Vilniaus savivaldybės pozicijos.
„Savivaldybės skelbtuose konkursuose dalies lokacijų nebeliko, o nemaža dalis prekybos vietų buvo ženkliai sumažintos, pavyzdžiui, nuo 9 kv. m iki 7,5 ar 6 kv. metrų – šie sprendimai reikalauja didelių papildomų investicijų ir dalyje vietų apsispręsta neinvestuoti į tokio koncepto naujus prekybinius kioskus“, – komentavo ji.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vyriausiosios patarėjos Rūtos Matonienės, tokie sprendimai buvo priimti dėl atnaujintos miesto gatvių infrastruktūros.
„Buvo nutiestas dviračių takas, atnaujinti šaligatviai, atsirado nauja transporto laukimų paviljonų erdvė ir tiesiog kai kuriais atvejais į šią teritoriją nebetilpo dar ir kioskas. Nebegalime išlaikyti norminio atstumo, reikalingo pėstiesiems praeiti ir kiosko lankytojams aptarnauti. Tiesiog trūksta šaligatvio erdvės viskam“, – paaiškino priežastį R.Matonienė.
Ji taip pat paminėjo, kad buvo atsižvelgiama ir į saugumo reikalavimus.
„Kai kuriose vietose negalėjome paskelbti naujo konkurso, nes, tarkime, senieji kioskai kažkada stovėjo inžinerinių tinklų arba jų apsaugos zonose, o, galiojant dabartinei teisei, savininkai neduoda sutikimo statyti paviljoną, pavyzdžiui, elektros, dujų ar kito tinklo apsaugos zonoje“, – teigė ji.
Buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas kritikuoja tokį savivaldybės sprendimą ir vadina jį biurokratišku.
„Šitos prekybos vietos neturi pamato, tad suderinti viską su lauko tinklais tikrai įmanoma. Galų gale svarbiausia išlaikyti elementus, o kioskas gali ir būti ir ilgesnis, ir trumpesnis, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nebūtina biurokratiškai kabinete visko nupiešti ir pasakyti: dabar visur bus taip“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo A.Zuokas.
Pasak jo, „Lietuvos spauda“ kioskai svarbūs ne tik norintiems įsigyti laikraštį ar viešojo transporto bilietėlį.
„Pavyzdžiui, mes buvo parengę planus, kad į tokius kioskus galėtume įmontuoti viešuosius lauko tualetus, kurių Vilniaus centre tikrai reikia daugiau.
Taip pat tokia infrastruktūra kuria saugumą, nes ji yra apšviesta, dirba ilgai.
Be to, „Lietuvos spauda“ kioskai yra kaip lietuviškas prekės ženklas, bent kuo nors skiriamės nuo Latvijos, Estijos ar kitų Skandinavijos valstybių“, – vardijo buvęs Vilniaus meras.
Duris sostinėje taip pat užverė ir 5 „Narvesen“ paviljonai. Uždarymo priežastys, anot įmonės atstovės, esą tos pačios.
