Tyrimo duomenimis, asmuo, teikdamas konsultavimo paslaugas ūkininkams ir ūkio bendrovėms, galimai neteisėtai pardavinėjo augalų apsaugos produktus bei cheminius junginius, neturėdamas tokiai veiklai privalomo leidimo, kurį suteikia Valstybinės augalininkystės tarnyba (VAT). Įtariama, kad parduodami augalų apsaugos produktai yra falsifikatai ir uždrausti naudoti Lietuvoje.
FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su augalų apsaugos gamintojus ir importuotojus vienijančia asociacija „CropLife Lietuva“ atstovais ir Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistais, įtariamojo namuose, kitose patalpose Radviliškio ir Panevėžio rajonuose, taip pat automobilyje atliko kratas. Jų metu buvo paimta per 570 vnt. įvairių pakuočių su, įtariama, falsifikatais.
Šiuo metu, pasak FNTT, asmeniui pareikšti įtarimai dėl galimo neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla neturint tam leidimo, jis buvo apklaustas, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Specialistų vertinimu, FNTT pareigūnų sulaikyti produktai galėjo patekti į Lietuvos laukus ir užteršti apie 3 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Skaičiuojant originalių produktų kainomis, galimai nelegalių cheminių mišinių vertė siekia apie 40–50 tūkst. eurų.
FNTT partnerių, asociacijos „CropLife Lietuva“ teigimu, augalų apsaugos produktai, prieš jiems patenkant į rinką, yra kruopščiai tikrinami.
„Tokie produktai privalo būti saugūs aplinkai bei žmogaus sveikatai, atitikti visus nustatytus reikalavimus. To paties negalima pasakyti apie padirbinius ar Europos Sąjungoje draudžiamus augalų apsaugos produktus. Geriausiu atveju, tai bus tiesiog praskiestas ir neefektyvus produktas, blogiausiu – aplinką ir maistines augalų kultūras užteršiančios, neištirtos cheminės sudėties medžiagos, dažnai turinčios pašalinių gamybos priemaišų, neleistinų priedų, keliančių grėsmę net žmogaus sveikatai“, – teigė asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.
Minėtos asociacijos duomenimis, Lietuvoje šešėlinė rinka gali sudaryti apie 18–22 proc., kasmet joje įvykdomų sandorių suma gali siekti 12–40 mln. eurų, priklausomai nuo pasirinktos skaičiavimo metodikos.
Už vertimąsi ūkine komercine veikla, neturit tam leidimo, asmenys griežčiausiai gali būti baudžiami laisvės atėmimu iki ketverių metų, nurodoma FNTT pranešime žiniasklaidai.
