Šią savaitę pasitraukus dar vienam tarptautiniam plėtotojui, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus Lino Sabaliausko teigimu, šiuo metu konkursu dar domisi bent 4 vystytojai, iš kurių vienas atitiktų aukciono reikalavimus ir 700 megavatų (MW) parką Baltijos jūroje galėtų pastatyti be partnerio.
Be to, Eltos kalbinti sektoriaus atstovai neatmeta, jog konkursas gali būti nukeltas arba apskritai nesulaukti dviejų dalyvių.
„Aš labai tikiuosi, kad to nebus, bet žala jau yra padaryta“, – mano Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas (LAIEK) Martynas Nagevičius.
Pasitraukė kelios tarptautinės bendrovės, nedalyvaus „Ignitis“
Vyriausybė Baltijos jūroje vysto du iki 700 MW galios vėjo elektrinių parkų projektus. Pirmojo konkursas įvyko liepą – jo laimėtoju turėtų tapti „Ignitis grupė“ ir jos tarptautinis partneris „Ocean Winds“, kuriam šiuo metu atliekamos atitikties nacionaliniam saugumui, kitos patikros.
„Ignitis Renewables“ nėra vertinama dėl nacionalinio saugumo interesų, vertinami tik mūsų partneriai. Jokių abejonių dėl atitikimo nacionalinio saugumo interesams neturime“, – Eltai komentavo dukterinės „Ignitis grupės“ įmonės „Ignitis Renewables“ atstovas Paulius Kalmantas.
Antrasis aukcionas turėtų būti paskelbtas rudenį. Jis laikomas patrauklesniu, kadangi jo plėtrai, skirtingai nei pirmojo, numatoma ir valstybės parama. Be to, plėtotojui nereiks atlikti poveikio aplinkai vertinimo, jūros dugno tyrimų.
Vis dėlto planų jame dalyvauti atsisakė lenkų „Polenergia“, bendradarbiavusi su vietine atsinaujinančios energetikos plėtros bendrove „Green Genius“.
Antradienį per biržą išplatintame pranešime „Polenergia“ pranešė, jog baigti pasirengimo aukcionui darbus nuspręsta išanalizavus projekto ekonominį rentabilumą. Įmonės partnerė Lietuvoje Eltai atsiųstame komentare antrino, kad šį sprendimą lėmė rinkos ir ekonominės aplinkybės.
„Nedalyvauti Lietuvos jūrinio parko konkurse buvo abipusis „Green Genius“ ir „Polenergia“ sprendimas. Per pastaruosius daugiau negu metus pasikeitė daug rinkos dedamųjų. Įvertinę visas aplinkybes, drauge nusprendėme keisti savo planus“, – Eltai komentavo „Green Genius“ atstovė Vaida Račiūnaitė Čepkienė.
„Ignitis Renewables“ atstovas P. Kalmantas savo ruožtu patvirtino, kad teisę vystyti pirmąjį parką laimėjusi valstybės įmonė siekia laimėti dar vieną jūrų vėjo jėgainių aukcioną, tačiau ne Lietuvoje – todėl antrajame konkurse dalyvauti neketina.
Anot M. Nagevičiaus, mažėjant potencialių dalyvių skaičiui prastėtų ir aukciono rezultatai.
„Labai blogai, kad pasitraukė „Green Genius“ ir „Polenergia“, blogai, kad „Ignitis“ nusprendė antrame nedalyvauti. Kuo daugiau pasitraukia, tuo valstybei blogiau, nes gausime prastesnį aukciono rezultatą. Jei išvis aukcionas įvyks“, – teigė sektoriaus atstovas.
Savo ruožtu LVEA vadovas L. Sabaliauskas pažymėjo, kad planų vystyti jėgaines prie Palangos krantų jau anksčiau taip pat atsisakė vienas didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų iš Danijos „Orsted“ ir Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies Renewables“.
„Orsted“ „TotalEnergies“ yra tikrai dideli žaidėjai, šitos rinkos senbuviai“, – sakė LVEA vadovas.
Traukėsi dėl sudėtingų konkurso sąlygų
Teisę statyti antrąjį jūros vėjo elektrinių parką įgijęs plėtotojas galės prašyti valstybės paramos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba liepos viduryje patvirtino, kad plėtotojas jėgainių pagamintą elektrą galės parduoti ne mažesne nei 64,31 Eur/MWh ir ne didesne nei 107,18 Eur/MWh kaina.
L. Sabaliauskio vertinimu, tarptautines įmones atbaidė netipinės ir komplikuotos konkurso sąlygos, dėl valstybės paramos schemos – vadinamojo „Contract for Difference (CfD)“ modelio (pagal kurį valstybė primokėtų parko savininkui, jei elektra rinkoje yra pigesnė nei sutarta elektros pardavimo kaina, o jai esant aukštesnei skirtumą tartp kainų padengtų tiekėjas).
Pasak L. Sabaliausko, įsivertinę Lietuvoje siūlomą Cfd schemą, didieji rinkos dalyviai pasiskaičiuoja, jog jiems neapsimoka ruoštis 700 MW – santykinai gan nedidelės galios – parko aukcionui.
„Šitame konkurse gali CfD dalį pasirinkti pats: sakykime, kad 50 proc. su parama, 50 proc. be paramos. Dargi gali pasirinkti visiškai be paramos ir, dargi gali ir primokėti. Yra labai daug kintamųjų ir jei planuoji strategiją, tie visi kintamieji, yra tikimybė, kad tavo pasiūlymas nepraeis, labai daug sąlygų.
Tie didieji ir renkasi. Ir sako, kad jei yra viena sąlyga, kad konkuruojame dėl mažiausios kainos, tai mums yra aišku, investicijų grąžos užtikrinimo garantijos yra, o jei yra dar visokių papildomų sąlygų, tai didesnė tikimybė, kad mūsų pasiūlymas nepraeis ir faktiškai vargti neverta“, – aiškino L. Sabaliauskas.
„Jei turėtume 90 gigavatų, manau, ir tie didieji susikurtų sau finansavimo modelius ir dalyvautų. Bet dėl 700 MW, tai vargiai tikėtina“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu M. Nagevičius teigė, kad užsienio investuotojų požiūris į vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje yra smukęs.
„Rodomi gana ryškūs ženklai užsienio investuotojams čia neinvestuoti. Antrojo aukciono sąlygos kaip ir geresnės nei pirmojo – ir jis turėjo būti pats pirmasis. Dabar yra tokia situacija, verslo požiūris į šiuos projektus toks, kad traukiamasi ir iš geresnių projektų“, – dėstė M. Nagevičius.
Aukcionu domisi bent 4 įmonės, tačiau tik viena būtų pajėgi statyti pati
L. Sabaliausko teigimu, vadinamuoju rudens aukcionu, jo žiniomis, šiuo metu domisi ir susitikimuose su Energetikos ministerija dalyvauja bent keturios bendrovės.
„Ar ruošiasi dalyvauti, ar ruošiasi nedalyvauti (aukcione – ELTA), tikrai negaliu pasakyti. Bet susidomėjimas yra, o kaip jis realizuosis, spėti negaliu“, – teigė L. Sabaliauskas.
Vis tik, anot jo, iš stambiųjų plėtotojų savo galimybes dalyvauti aukcione vis dar vertina vienintelė vokiečių „RWE Renewables“. L. Sabaliauskas pastebi, kad ši tarptautinė energetikos bendrovė yra paskutinis pakankamai stambus vystytojas, kuris parką galėtų išplėtoti vienas pats.
Likę trys, pažymi LVEA direktorius, neatitinka visų konkurso reikalavimų, todėl turėtų ieškoti tarptautinio partnerio.
„Tarp jų tik RWE yra didysis, o visi kiti turės parodyti savo partnerius, jei dalyvaus tame konkurse. (...) Reikalaujama būti laimėjus jūrinio parko konkursą arba būti jį pastačius. Ne viena iš tų įmonių nėra pastačiusi, tik RWE. Visiems reikės partnerių ir iki šios dienos jie jau turi būti juos susiradę“, – teigė L. Sabaliauskas.
Jis teigė besiviliąs, kad konkurse sudalyvautų bent trys vystytojai.
Reputacinė žala paveiks visą regioną
Liepą paaiškėjus, jog pirmojo 700 MW galios parko (be galimybės gauti valstybės paramą) aukcioną laimėjo 20 mln. eurų vystymo mokestį pasiūliusi „Ignitis grupė“, viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas.
„Verslo žinios“ tuomet rašė, kad aukciono rezultatai vargiai gali lygiuotis su gerokai sėkmingesniais aukcionais, o nemaža dalis privataus verslo ją vengia viešai komentuoti, baiminantis sulaukti ministerijos, Lietuvos valstybinių įmonių vadovų atkirčio.
Energetikos ministras Dainius Kreivys reaguodamas į kritiką socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad valstybė iš „Ignitis“ gaus ne 20 mln., o gerokai virš pusės milijardo eurų, tad lyginti Lietuvos konkurso rezultatus su aukcionais užsienyje nėra tikslu.
Kalbinti sektoriaus atstovai sutiko, kad pirmojo aukciono organizavimo tvarka ir sąlygos pakenkė Lietuvos, kaip atsinaujinančios energetikos plėtrai patrauklios valstybės, reputacijai.
„Yra padaryta reputacinė žala, nes parodytas požiūris į verslą. Sprendžiami būdai, kaip kažkam konkrečiai laimėti projektą, o ne tai, kiek galima būtų daugiau pritraukti verslo. Paties ministro pozicija dabar, kada čia ne jis, kad čia verslas neinvestuoja. Verslas neinvestuoja, nes mūsų valstybėje sukuriamos reputacinės problemos“, – dėstė M. Nagevičius.
Anot LAIEK prezidento, pirmasis konkursas daugeliui įmonių buvo pernelyg rizikingas – vystytojas būtų turėjęs parką ir būtiną infrastruktūrą statyti savo lėšomis bei nepalankiais terminais, taip pat atlikti visus būtinus tyrimus.
Savo ruožtu L. Sabaliauskas akcentavo, kad pirmojo parko konkurso sąlygas rengusios Lietuvos institucijos sugadino ne tik šalies, bet ir viso Baltijos valstybių regiono įvaizdį.
Jis pabrėžė, jog „Orsted“ ir „TotalEnergies“ paliko ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos rinką.
„Sakydamos, kad ta pati schema veikiausiai bus naudojama ir visose Baltijos valstybėse. Padarėme (žalą – ELTA) ne tik sau, bet ir visam regionui. Tos įmonės įvardijo, kad, jų nuomone, konkursas padarytas tik vienai įmonei“, – kalbėjo L. Sabaliauskas.
Konkursas gali būti nukeltas, nesulaukti dviejų dalyvių
Antrasis konkursas turėtų būti paskelbtas rugsėjo 1 d., tačiau jo pradžios data gali ir nusikelti, kadangi jis negali prasidėti anksčiau nei 2 mėnesiai po to, kai valstybės paramos schemai pritars Europos Komisija. Konkurso paskelbimas gali būti atidėtas iki 6 mėnesių.
Rinkos atstovų teigimu, pakankamai realu, kad konkursas nurodytu laiku neįvyks ir nesulauks bent dviejų dalyvių.
„Gali būti, kad ir nebus tų dviejų kandidatų. Nes jei dviejų kandidatų nėra, nėra ir aukciono. Nėra aukciono, nėra ir laimėtojo. Gali būti tokia rizika. O gal bus gerai. Dabar sunku pasakyti, kaip kiekvienas (plėtotojas – ELTA) atskirai vertina rizikas“, – teigė M. Nagevičius.
„Visko gali būti. Jei tokiam mažam parkui sugalvoji naują schemą, tikėtina, kad neatsiras pakankamai dalyvių. Bet iš kitos pusės, tai yra labiau išvystytas projektas nei buvęs prieš tai“, – sakė L. Sabaliauskas.
2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų.
