Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ aiškino „Ober-Haus“ biuro vadovas Marius Čiulada, nuomos kainos Lietuvoje kyla.
„Jei nuomos rinką atskirtume nuo pardavimų rinkos, kuri yra šiek tiek vasariškai apsnūdusi, o dar ir palūkanų kilimo fone tikrai atrodo vangiau, tai nuomos rinka, visiems mums netikėtai, elgiasi priešingai. Nuomos kainos šiek tiek kyla, pati nuomos rinka aktyvi. Galbūt žmonės, kurie būtų jauni pirmo būsto pirkėjai, užsilieka nuomos rinkoje ir papildo nuomininkų gretas. Tokiu būdu, gal nebūtinai tiesiogiai, kelia nuomos kainas“, – sakė M.Čiulada.
Jam antrino ir įmonės „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius.
„Nebelieka linijos, kas labiau apsimoka duotuoju momentu – pirkti ar nuomotis. Anksčiau veikdavo argumentas, kad banko įmoka mažesnė nei nuomos kaina. Dažnu atveju tai pirkėjus motyvuodavo pirkti – neatiduodi pinigų nuomotojui, o kaupi sau, o dar jei ir būsto kaina kyla, tuomet išvis dviguba sėkmė.
O dabar toliau kyla EURIBOR, vadinasi, ar tu paskubsi nusipirkti, ar liksi nuomininku, iš esmės, 5–6 proc. nuo turto vertės vis tiek sumokėsi. Dėl to nebėra skubėjimo, nuomininkai gali užsilikti. Bet tai nenustebino, logika vedė prie to, kad gali taip nutikti, ypač kai dominuoja lūkesčiai, kad parduodamų būstų kainos gali sumažėti, kad galbūt reikia palaukti. O kur tu lauksi? Greičiausiai nuomojamame būste“, – dėstė A.Antanavičius.
Visgi, pasak jo, tokia situacija būstų pardavėjų kainų mažinti kol kas neskubina.
„Dalis pardavėjų kainų mažinti neskubės, būstus paleis į nuomą. O dalis pirkėjų neskubės pirkti, jie nuomosis. Persiorientuos paklausa ir pasiūla“, – prognozavo A.Antanavičius.
M.Čiulada pabrėžė: būstų nuomos kainas didmiesčiuose kelia ir atvykstantys studentai.
„Tikiu, kad nuo rugpjūčio vidurio studentų padaugės. Atsiranda ir „Erasmus“ programos studentų, ieškančių būstų, jie irgi sausina rinką. Gilinantis į studentinę rinką, vyksta įdomūs dalykai. Pavyzdžiui, Šiauliuose, kur po mokslo reformos praktiškai neliko studentų, studentiškos nuomos rinka praktiškai numirė. Dėl to nuomos rinka viso miesto atžvilgiu stipriai keičiasi“, – teigė M.Čiulada.
Negana to, kainą lemia ir sezoniškumas – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ji visuomet pakyla.
„Nuomotojas turi galimybę daryti grožio konkursus ir rinktis sau palankesnį nuomininką. O gruodžio ir sausio mėnesiais rinka pati vangiausia, niekas nenori kraustytis per šlapdribą, šildymo sąskaitos būna pike, be to, būna ir Kalėdos, žmonės sausį atostogauja, vyksta slidinėti. Kitaip tariant, pati nuomos rinka dugne ir natūralu, kad su nuomotoju derėtis lengviausia būtent tuo metu“, – pabrėžė ekspertas.
Šiuo metu Lietuvos būstų nuomos rinką veikia ir į šalį atvykę ukrainiečiai.
„Miestai fiksuoja demografinį prieaugį. Tikėtina, kad didesnė dalis to prieaugio yra iš užsieniečių pusės. Galbūt tas pikas praėjęs, galbūt kažkas jau grįžo atgal į Ukrainą, bet, kiek matau, jiems patinka pas mus gyventi, nemažai jų įsidarbino, įleido šaknis. Statistika rodo, kad jų skaičius auga“, – šnekėjo A.Antanavičius.
Visgi kai kurie nuomotojai vis dar atsargiai žiūri į nuomotis panorusius užsieniečius.
„Kai lietuvis nuomininkas nusiaubia butą, pabėga nesumokėjęs, tai daug emocijų nesukelia, bet jei panašiai padaro ukrainiečiai, tai visi pradeda dalintis, sutirština spalvas, atrodo, kad ukrainiečiai viską daro blogai“, – sakė A.Antanavičius.
„Visa problema – ne nuomininko, o nuomotojo pusėje, kiek jis informuotas ir pasiruošęs. Teisingai sudaryta sutartis, užstatas paprastai apsaugo ir nerimą galima lengvai išsklaidyti. Didesnės problemos būna neinformuoto nuomotojo, kai jis turi išankstinius įsitikinimus ir susigalvoja savo idealiojo nuomininko paveikslą. Rinka juda civilizuotumo kryptimi, kai kasmet vis daugiau nuomotojų sudaro normalias sutartis, atsiranda ir institucinių nuomotojų, kurie įneša skaidrumo“, – manė M.Čiulada.
