Ji sako: „Siūloma NT mokesčio reforma sunkiai suprantama. Nesuprantama nei ekonomiškai, nei teisingumo prasme, nei naudos biudžetui prasme“.
Naujausiais NT mokesčių siūlymais siekiama įvesti NT mokestį už pagrindinį gyvenamąjį būstą, kuris siektų 0,06 proc., jei būsto mokestinė vertė neviršytų 2 savivaldybės nustatytų medianos dydžių ir būtų didesnė nei 1,5 medianos.
Mokestis siektų 0,1 proc., jei būsto mokestinė vertė viršytų dviejų savivaldybės nustatytos medianos dydžių.
Registrų centras nustato gyvenamosios ūkio paskirties NT mokestinę vertę atlikdamas masinį NT vertinimą. Tai jis daro kas metus, tačiau vidutinės rinkos vertės prilyginamos mokestinėms vertėms ne rečiau kaip kas 5 metus.
Ekonomistė E.Stonkutė palygino, kiek šią dieną turėtų mokėti skirtingo NT savininkai.
Remiantis šios dienos duomenimis, ekonominės klasės buto Vilniuje (Lazdynuose, 60 kv. m, 2006 m. statybos) nustatyta mokestinė vertė yra 88 500 eurų. Gyvenamosios paskirties būsto mokestinės vertės mediana Vilniaus miesto savivaldybėje siekia 60 100 eurų. Už šį būstą mokesčiai nebūtų mokami, nes būsto mokestinė vertė neviršija 1,5 (90 150 eurų) Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamosios paskirties būsto mokestinės vertės medianos. Šios dienos duomenimis šio būsto rinkos kaina – apie 140 tūkst. eurų.
Kitas Vilniaus pavyzdys – namo su žeme (Pavilnyje, 110 kv. m, 2010 m. statybos), kurio mokestinė vertė – 100 tūkst. eurų. Jei būtų pritarta naujiems NT mokesčio pakeitimams, šio namo savininkas mokėtų mokesčius nuo 9 850 eurų sumos, kuri viršija 1,5 Vilniaus miesto medianos, ir tai sudarytų 5,91 eurų NT mokesčių. Tokio namo dabartinė rinkos vertė – 350 tūkst. eurų.
Keliaukime į regionus, į vieną mažiausių Lietuvos savivaldybių – Rietavą. Namo Rietave (120 kv. m, 1984 m. statybos, 28 a žemės sklypas) mokestinė vertė šiandien yra 58 800 eurų. Rietavo savivaldybės gyvenamo būsto nustatyta mediana – 7 820 eurų. Vadinasi, mokesčius mokėti Rietave priklausytų visiems, kurių būstų mokestinė vertė viršytų 1,5 medianos (11 730 eurų). Šiuo konkrečiu atveju mokestis siektų net 0,1 proc., t. y. 45,51 eurų, nes šio būsto mokestinė vertė yra didesnė nei dviejų savivaldybės medianų dydžio (15 640 eurų). Aptariamo gyvenamo namo rinkos vertė šiuo metu yra 89 tūkst. eurų.
„Kyla klausimas, kuris iš šių gyventojų – vilnietis ar rietaviškis – yra turtingesnis ir moka teisingai ir sąžiningus mokesčius?“, – klausia E.Stonkutė.
Toks geriau nei jokio
„Valdantieji išgirdo rinkos atsiliepimus, kad mediana nebūtinai parodo vidutinę vertę, ir vietoje anksčiau skelbtos 1, dabar ketinama apmokestinti nuo 1,5 medianos“, – portalui lrytas.lt sakė NT rinkos analitikas „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius.
Pašnekovas svarstė: naujasis mokestis veikiausiai stipriai nepalies nė vienos gyventojų grupės. Tai – labiau mokestis dėl mokesčio, įsipareigojimas tarptautinėms institucijoms jį įsivesti. Juk, anot analitiko, skaičiuojant net ir nuo 2 medianos nustatyti neženklūs tarifai, todėl rinkos problemų jie neišsprendžia.
A.Antanavičiui įstrigo tai, kad ne pirmojo būsto turėtojai bus apmokestinti pagal atskirą tvarką – čia tarifus nustatys pačios savivaldybės. „Todėl atsiranda tikimybė, kad, siekiant nesupykdyti rinkėjų, bus pasirinkti minimalūs tarifai. Kažkada finansų ministrė užsiminė, kad tai – palengvinimas savivaldybėms, vadinasi, mokesčiai nebūtinai bus skirti infrastruktūrai gerinti. Užkliūva neryžtingumas.
Jei būtų norima išlyginti žaidimo taisykles, kad tie, kurie prisipirkę daug būsto būtų atbaidyti nuo tokio noro, kad tokie asmenys savo kapitalą imtų kreipti kitur, reikėtų aiškių ir svarių tarifų. Tai leistų pasiekti, kad noras pirkti penktąjį būstą nusloptų, o būsto vienetai liktų rinkoje ir taptų prieinamesni pirmojo būsto pirkėjams“, – kalbėjo NT rinkos analitikas.
Anot jo, reikėtų atsakyti į klausimą, kokios visuomenės mes norime? Tos, kurioje būtų daug nuomininkų ir dalis žemvaldžių, ar tos, kur būtų daugiau žmonių, turinčių savo būstą.
Vis dėlto, A.Antanavičiaus teigimu, nors ir toks NT mokestis – geriau nei jokio. „Idealiausias NT apmokestinimo variantas atsiras ne per vieną dieną. Pirmas žingsnis žengtas su prabangos mokesčiu, vėliau kartelė nuleista, dabar kalbama apie visuotinį mokestį, tačiau dalis visuomenės nuo jo vis dar bus atleista. Bet visuotinis apmokestinimas įneša balanso, surenkamos pajamos keliauja infrastruktūrai gerinti, kartu gerina ir gyventojų gyvenimo kokybę bei kelia paties NT vertę“, – sakė pašnekovas.
Apmokestina pirmenybes
Ekonomistas Algirdas Bartkus neabejoja: visuotinio NT mokesčio įstatymą neišvengiamai priims. Matyt, sako jis, mūsų valstybė nelabai ką beturi pasakyti užsienio ekspertams, siūlantiems išeitis dėl biudžeto deficito.
„Labai didelio būtinumo turėti NT mokestį nėra, nes jis nesprendžia rimtų problemų – NT rinkos jis neatvėsins. Tam didžiausią poveikį daro palūkanų normos, ne mokesčiai.
Pagal dabartinę mokesčio konstrukciją apyvarta – sandėlių apimtys – greičiausiai visiškai nesmuks, nes mokestis – labai mažas. Sandorių dėl kosmetinių mokesčių nesumažės, nuomos rinkos tai taip pat nepaveiks. Tik nuomos kaina gali šiek tiek ūgtelti“, – teigė pašnekovas.
A.Bartkus aiškino: jei kalbame apie nuomą Vilniuje ir Kaune, omenyje turime būtinybę turėti būstą. Tokiu atveju NT savininkas atsiradus NT mokesčiui greičiausiai padidins nuomos kainą. Kai kalbame apie poilsiui nuomojamą būstą, nuomos kainą kai kuriais atvejais bus sunku perkelti nuomininkui.
„Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva šį mokestį įsiveda – nesubalansuotas biudžetas. Kai atvyksta užsienio ekspertai, Lietuvai nuolat siūloma įsivesti naujus mokesčius, nes gyvename ne pagal išgales. O bet koks mokestis padidins įplaukas į biudžetą. Be to, NT mokestis taikomas daugelyje šalių.
Bet visuotinis NT mokestis turi dar vieną didelę ydą – apmokestinamos žmogaus pirmenybės. Vienas labiau vertina erdvų arti centro esantį būstą, todėl NT mokesčio sumokės daug, o kitas gali turėti būstą prie Ukmergės plento, nes jam svarbu, tarkime, lengvai pasiekti autostradą. Todėl vienam buvimas centre – labai geras pasirinkimas, o kitam – ne, bet tas, kuris pasirinko gyventi centre, mokės daugiau už tą, kuris pirmenybę teikia kitiems poreikiams. Ar šitas noras tokia problema, kad jį reikia daugiau apmokestinti?“
