TV reklamos trukmė šį pusmetį paaugo 16,1 proc. Per šį laiką buvo ištransliuota per 1,6 mln. TV reklaminių klipų. Panašiai augo ir interneto reklamos kiekiai – 15,6 proc. Reklama interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose surinko daugiau kaip 7 mlrd. reklamos parodymų („impressions“).
„Labiausiai iš didžiųjų medijų šį pusmetį augo TV ir interneto reklama, apie 16 proc. Tiek TV, tiek internete apsukas smarkiausiai didino prekybos tinklai – ši kategorija per pusmetį augo net 80 proc. Taip pat spurtavo ryšio tiekėjų segmentas“, – sakė Giedrė Juronienė, „Kantar“ media ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė.
TV reklamos kiekiai artėja prie ribos
Pasak G.Juronienės, kitaip nei internete, TV rinka yra varžoma eterio trukmės ir šiame reklamos segmente augantys reklamos kiekiai jau artėja prie įstatymų leistinos ribos.
„Kova dėl pirkėjo krepšelio, matome, išlieka nuožmi – palyginus analizuojamus pusmečius, prekybos tinklai vartotojams pateikė 39 proc. daugiau reklaminių prekių pasiūlymų. Tad nėra jokių požymių, kad reklamos kiekiai sloptų. Tačiau eteris ne guminis – jeigu paklausa išliks didelė, eterio galimybių ribos gali lemti kainų augimą“, – prognozavo ekspertė.
Augo dauguma reklamos segmentų
Radijo stotys per pirmąjį 2023 metų pusmetį transliavo beveik 5,9 mln. sekundžių reklamos ir tai buvo 3,9 proc. daugiau negu per tą patį 2022-ųjų metų laikotarpį.
Kino reklamos kiekis taip pat buvo tarp augusių sparčiausiai – reklamos kine padaugėjo penktadaliu, 19,1 proc. Šiais metais prieš kino filmus Lietuvoje buvo parodyta 277 tūkstančiai reklaminių klipų.
Lauko statinės reklamos vidutinis vienos dienos plotas išaugo 4 proc. Vidutiniškai per dieną lauko reklamos stenduose Lietuvoje buvo 24,9 tūkst. kv. m reklamos.
Degalinėse išlaikytos pernykštės apimtys
Ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo uždėta 17,8 tūkst. reklaminių skydelių. Palyginti su analogišku pusmečiu pernai, šios reklamos kiekis nesikeitė.
Spaudos reklamos apimtys mažėjo 3,1 proc. Laikraščiuose buvo išspausdinta 2,8 mln. kv. cm reklamos, reklamos plotas mažėjo 4,3 proc. Žurnaluose reklamos plotas traukėsi 1,3 proc. ir sudarė beveik 2 mln. kv. cm reklamos.
Didžiausių reklamdavių dešimtukas daug nesikeičia
Dešimtuko topo viršūnę pagal „gross“ išlaidas (tai reklamos skelbimo žiniasklaidoje išlaidos, skaičiuojamos naudojant oficialius žiniasklaidos tiekėjų kainininkus, neatsižvelgiant į jokias galimas apimties ar kitas nuolaidas, kurias žiniasklaidos tiekėjai gali suteikti reklamos užsakovams) pradeda trijulė didžiųjų prekybos tinklų: „Lidl“, „Maxima“ ir IKI, nuo jų per kelias pozicijas atitrūkęs „Rimi“ – pastarasis, beje, taip pat didino reklamos apimtis, tiesiog kiti jas didino dar labiau.
Dešimtuke iš prekybos centrų yra „Kesko Senukai“. Viduriuke rikiuojasi ryšio tiekėjai „Tele2“, „Telia“, šįkart dešimtuke neliko pirmą ketvirtį čia buvusios „Bitė“. Farmacija ir vaistinės taip pat užima trečdalį dešimtuko – „Eurovaistinė“, „Valentis“ ir „Camelia“.
Štai kaip atrodo visas dešimtukas pirmąjį pusmetį: „Lidl“, „Maxima LT“, „Iki Lietuva“, „Tele2“, „Telia Lietuva“, „Eurovaistinė“, „Rimi“, „Valentis“, „Camelia“, „Kesko Senukai Lithuania“.
„Šį pusmetį vyravo prekybos tinklų, vaistinių, vitaminų ar papildų kategorijų reklamos. O labiausiai spurtavo mobilusis ir interneto ryšys, palypėjęs per keturias pozicijas aukštyn. Pagal produktų grupes reklamose smuktelėjo dėmesys pirkėjų kortelėms bei internetinei prekybai“, – tendencijas apžvelgė G.Juronienė.
Apie „Kantar“ reklamos monitoringą
Duomenys pateikiami tik iš „Kantar“ registruojamų žiniasklaidos priemonių sąrašo, o tai ekspertiniu vertinimu, apima 98 proc. TV, 90 proc. spaudos, 85 proc. lauko reklamos, 90 proc. reklaminių klipų kine reklamos, 80 proc. interneto reklamos (be reklamos mobiliosiose aplikacijose įvertinimo) ir 100 proc. fillboard reklamos rinkos apimties.