„Šiuo metu Registrų centro viešai skelbiamame virtualiųjų valiutų keityklos operatorių sąraše galima rasti 465 bendroves. Iš jų 80 buvo įregistruotos šiais metais ir dar neturi prievolės pateikti metinės finansinės ataskaitos. Vis dėlto, iš likusiųjų 385 įmonių ataskaitas iki šiol yra pateikę kiek daugiau nei ketvirtadalis. Finansinės ataskaitos ir jose esantys duomenys itin svarbūs brandžiai ir tarpusavio pasitikėjimu grįstai visuomenei. Atitinkamai ataskaitų nepateikimas meta šešėlį ne tik konkrečioms įmonėms, bet ir visam sektoriui“, – pranešime sakė Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė.
Registrų centro analitikų atlikta finansinių ataskaitų už praėjusius metus analizė parodė, kad iki liepos 15 dienos savo ataskaitą už 2022 metus pateikė vos 97 virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veikla užsiimančios ar bent jau tai deklaruojančios įmonės.
Iš jų pajamas pernai nurodė gavusios 51 įmonė, daugelio jų apyvartos, palyginti su 2021 metais augo, o bendra šių įmonių apyvarta siekė apie 640 mln. eurų. Ikimokestinį pelną pernai uždirbusios nurodė 18 įmonių, bendras jų pelnas siekė 3 mln. eurų, nuostolingai pernai veikė 49 įmonės, o bendri jų visų nuostoliai siekė 45 mln. eurų.
Dar 15 bendrovių savo finansinėse ataskaitose nenurodė nei gavusios pajamų, nei jokio pelno ar nuostolių, tad darytina prielaida, kad šios įmonės veiklos praėjusiais metais nevykdė.
Nemažai trūkumų virtualiųjų valiutų operatorių veikloje fiksuoja ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kurios vienas iš prioritetų – užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Lietuvoje. Vykdant virtualiųjų valiutų operatorių patikrinimus stebima tendencija, kad bendrovės įgyvendina ne visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o kai kurių bendrovių veikloje yra rimtų prevencijos spragų.
„Atliktos strateginės šio sektoriaus analizės rezultatai ir FNTT pareigūnų vykdytų patikrinimų metu surinkti duomenys rodo, kad virtualiųjų valiutų operatorių veikloje dažniausiai aptinkami pažeidimai, susiję su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, informacijos saugojimu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, pranešimų ir informacijos pateikimu FNTT ir pan.
Praėjusiais metais atlikta Lietuvoje įsteigtų virtualiųjų valiutų operatorių strateginė sektoriaus analizė parodė, kad iš 195 išanalizuotų operatorių apie 90 proc. neteikia privalomos informacijos FNTT. Nemažai bendrovių sulaukė poveikio priemonių – skirtos baudos ir įspėjimai“, – teigė FNTT direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.
Anot A. Valeikos, FNTT už sistemingus, šiurkščius ar pakartotinius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus įpareigotiesiems subjektams (kurie nėra finansų įstaigos) gali skirti įspėjimus, kitas poveikio priemones arba baudas iki 1,1 mln. eurų.
