Tuo metu darbuotojų skaičius pajūrio viešbučiuose ir restoranuose per metus nepasikeitė: Klaipėdos, Palangos, Neringos maitinimo ir apgyvendinimo įmonėse dirba 6,8 tūkst. darbuotojų, o jų atlyginimai padidėjo 15 proc. iki 1079 eurų iki mokesčių.
Aukštos rizikos įmonių šiame sektoriuje per metus sumažėjo nuo 12 proc. iki 10 proc., o per tą laiką bankrutuojančiomis buvo paskelbta 20 įmonių.
„Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos pasižymi ypač žemu darbo užmokesčiu, tačiau, palyginti su sektoriaus vidurkiu, pajūrio viešbučiai ir restoranai moka darbuotojams apie 10 proc. daugiau, – sakė „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė. – Palyginti su visu apgyvendinimo ir maitinimo verslu Lietuvoje, šio kurortinio regiono įmonių apyvartos ir pelningumo augimas buvo mažesnis. Bendrai maitinimo ir apgyvendinimo sektorius pernai gavo 56 proc. daugiau pajamų ir uždirbo 60 proc. daugiau pelno“.
Tuo tarpu Druskininkų ir Birštono restoranai bei viešbučiai negali pasigirti augančiais pelnais – įmonės pernai buvo nuostolingos kaip ir ankstesniais metais. Nors šio kurortinio Pietų Lietuvos regiono įmonių apyvarta pernai augo 70 proc., tačiau bendras nuostolis siekė 1,4 mln. eurų.
„Verta pastebėti, kad didžiausią nuostolio dalį sukuria sudaro „SPA Birštonas“ treti nuostolingi metai – pernai įmonė patyrė 2 mln. eurų nuostolį, – komentavo J.Tamašauskaitė. – Nevertinant šios įmonės rezultatų, Druskininkų ir Birštono verslas pernai uždirbo pelno, nors jis ir buvo mažesnis nei 2020 m.“
Beje, Pietų Lietuvos kurortuose verslininkai moka didesnį nei 1,2 tūkst. eurų atlyginimą, kuris yra bent 10 proc. didesnis nei pajūryje – Druskininkuose jis per metus paaugo 18 proc., o Birštone sumažėjo 6 proc.
Per metus nebuvo registruota nei vieno bankroto atvejo Pietų Lietuvos kurortuose, turto areštų užfiksuotas tik vienas. Įmonėse šiuo metu dirba apie 1,7 tūkst. darbuotojų, ir jų skaičius per metus nepasikeitė. Tiesa, Birštono kavinėse ir restoranuose darbuotojų sumažėjo, tuo tarpu Druskininkuose dirba 6 proc. daugiau darbuotojų nei pernai.
Tikėtina, kad Druskininkų įmonėms sekasi greičiau ir efektyviau atsitiesti po pandemijos nuostolių nei Birštono verslininkams – vertinant, kad šio sektoriaus įmonių Birštone yra apie 30, pokyčiai bent vienoje iš jų lemia gan greitus pokyčius ir kitose įmonėse – pvz., samdant darbuotojus ir nustatant jiems mokamą atlygį.
Šiaurės rytų Lietuvoje augančiu kurortu gali vadintis Anykščių rajonas, kurio viešbučiai ir maitinimo įstaigos pernai pasiekė 7,3 mln. eurų apyvartą – 45 proc. daugiau nei ankstesniais metais, ir uždirbo 331 tūkst. pelno. Čia veikia per 100 apgyvendinimo ir maitinimo įmonių, jose dirba 460 darbuotojų – per metus dirbančiųjų padaugėjo 17 proc. Tiesa, atlyginimais regiono įmonės negali pasigirti – moka vidutinį 900 eurų darbo užmokestį iki mokesčių. Vidutinė įmonės skola „Sodrai“ yra vis dar gan didelė – 3,5 tūkst. eurų, tačiau per metus įmonės ją sumažino daugiau nei du kartus.
„Anykščiuose veikia beveik tiek pat apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, kiek ir Druskininkuose ir tris kartus daugiau nei Birštone, tačiau šiuose Pietų Lietuvos kurortuose didžiausią finansinį svorį sukuria didžiosios apgyvendinimo įstaigos – viešbučiai ir SPA centrai, tad finansiniam Anykščių regiono proveržiui kol kas dar trūksta didesnių viešbučių ir paslaugų teikėjų“, – sakė J.Tamašauskaitė.
