Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako tigimu, sumažėjusius krovos mastus daugiausia lėmė sankcijų veikiamas trąšų segmentas.
„Sankcijų veikiamos tam tikros krovinių grupės, karas, besitraukiantis vartojimas ir kiti neapibrėžtumą didinantys veiksniai atsiliepia ir uostų krovos rezultatams. Tiek Klaipėdos, tiek aplinkiniai Baltijos šalių uostai yra paveikti. Esamoje situacijoje, lyginantis su Estijos ir Latvijos uostais, fiksuojame mažiausius praradimus ir išlaikome iki šiol buvusias pozicijas“, – sakė A. Latakas.
Anot Klaipėdos uosto, daugiausia pirmą šių metų pusmetį augo žemės ūkio produktų, grūdų krova. Jų krauta 0,7 mln. tonų, arba 53 proc. daugiau nei pirmą praėjusių metų pusmetį. Suskystintųjų gamtinių dujų krova buvo didesnė 0,3 mln. tonų – šio segmento krovinių krauta 32 proc. daugiau. Taip pat daugiau krauta statybinių medžiagų, medienos, šaldytų krovinių. 27 proc. augo keleivių skaičius keltuose ir kruiziniuose laivuose – jų per pirmą pusmetį plaukė 146 tūkst.
Be trąšų, daugiausiai pirmąjį šių metų pusmetį krito geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų krova (-99 tūkst. tonų arba -46 proc.), naftos produktų krova (-174 tūkst. tonų arba -8 proc.) ir keltais gabenamų transporto priemonių (-443 tūkst. tonų arba -15 proc.).
Tuo metu palyginus krovinių konteineriuose krovą su kitais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, Klaipėdos uoste jų prieaugis, skaičiuojant TEU, šiemet buvo didžiausias – 97 tūkst. TEU daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
