Nors rinkoje jau pasirodė elektra varomi vilkikai, logistikos atstovai Lietuvoje teigia, kad alternatyvią energiją naudojantis transportas jų sektoriuje kol kas nepatenkina poreikio.
„Dabartinė infrastruktūra nėra tam pilnai pritaikyta ir elektra varomų vilkikų kilometražas negali konkuruoti su vidaus degimo varikliais. Kol kas, vertinant šiuos aspektus, nėra efektyvu maksimaliai pereiti prie alternatyviu kuru varomų transporto priemonių, nes, atsižvelgiant į suinteresuotas šalis, mūsų klientus, ne visi yra pasiryžę už tvarumą mokėti didesnę kainą ar ilgiau laukti krovinio“, – teigia logistikos kompanijos „Baltic Transline“ kokybės specialistas Kęstutis Ranšys.
Nors kol kas negali visiškai pereiti prie alternatyvia energija varomo transporto, viena didžiausių logistikos kompanijų Lietuvoje ieško būdų, kaip jau šiandien pervežimus paversti kuo tvaresniais.
„Yra keli pagrindiniai būdai, kaip galima ir kaip bandome sumažinti CO2. Pirmasis: į transportavimą įtraukiame ir alternatyvas, kad nebūtų pervežimas tik sausumos keliais. Apjungiame intermodalinį transportavimą, keltus, ieškome pačio saugiausio ir tvariausio varianto, pateikdami klientui ne tik pigiausią pasiūlymą, bet kelis jų. Taip atsižvelgtume ne tik į tvarumą, kiek sumažintume CO2, bet ir į atitinkamas rizikas, jei pasirinkama alternatyva.“
Kitas būdas, anot kokybės specialisto K.Ranšio, yra vis atnaujinami vilkikai ir specialūs mokymai, skirti vairuotojams. „Mūsų transporto parkas yra 2–3 metų amžiaus, naujausiomis technologijomis paremtas sunkusis transportas. Jie turi dirbtinio intelekto principu parengtus apsukų valdymo mechanizmus, įrenginius, kurie padeda vairuoti.
Dirbame ir su pačiais vairuotojais. Jie yra mokomi ekonomiško, ekologiško vairavimo, kad pats pervežimas būtų kiek įmanoma taupesnis tvarumo perspektyvoje.“
Kompanija siekia ne tik mažinti CO2 emisijas, bet ir apskaičiuoti kiekvieno krovinių pervežimo metu išmesto CO2 kiekį.
„Tikslas yra automatizuoti šį procesą, kad galėtume paskui pateikti informaciją suinteresuotoms šalims, klientams, užsakovams, partneriams, priklausomai nuo to, iš kur atėjo poreikis pervežimui. Siekiame pateikti tikslią informaciją, kiek CO2 buvo sugeneruota pervežimo metu. Tokiu būdu galima pasiekti ir aukštesnį detalumo lygį, ir gauti kokybiškesnius duomenis. Be to, taip sutaupoma darbuotojų laiko.“
Nors siekiant sumažinti savo CO2 pėdsaką, pasirenkamas pervežimas vandeniu ar geležinkeliu, yra krovinių, kuriems toks gabenimo būdas gali reikšti papildomą, dažnai nepageidaujamą, riziką.
„Pervežant vaistus yra būtina užtikrinti reikiamą temperatūrą. Jeigu mes pasiūlome alternatyvą, kad dalis maršruto bus persikeliant keltu, mes turime prisijungti prie kelto elektros tiekimo sistemos.
Jei kelto generatoriai nustoja veikti, mūsų elektros tiekimas tampa nebeaktyvus ir negalime užtikrinti ilguoju laiko tarpu temperatūros palaikymo. Tad viena iš rizikų – tam tikri temperatūriniai pokyčiai atsitikus įvykiams, kurių negalime kontroliuoti“, – teigia „Baltic Transline“ kokybės specialistas.
„Prieš atliekant pervežimus, visada informuojame, kokios kyla rizikos renkantis vieną ar kitą alternatyvą. Klientas pasirenka.“
Anksčiau logistikos kompanijos sulaukdavo nemažai priekaištų dėl blogų vairuotojų darbo sąlygų, didžiulio krūvio ir neskaidraus atlygio. Vienos didžiausių transporto įmonių Lietuvoje atstovas teigia, kad bent jau jų įmonėje tokių dalykų nėra, o darbuotojai pastaruoju metu yra dėmesio centre jau vien dėl to, kad jų trūksta.
„Mūsų akcentas eina į teisinių reikalavimų, standartų, direktyvų įgyvendinimą, mes esame įpareigoti jų laikytis. Tai, kad esame įpareigoti, yra tik viena pusė. Kita pusė yra, kad mes siekiame darbuotojams kuo geresnių sąlygų, tai reiškia, kad mes turime išpildyti jų lūkesčius, kad jiems būtų patogu ir jie norėtų dirbti pas mus. Mes esame didelė kompanija ir jei nesiorientuosime į savo darbuotojus ilguoju laiko tarpu tiesiog neturėsime žmogiškųjų resursų“, – teigia K.Ranšys.
„Šioje vietoje dirbame ne tik atliepdami teisės aktus ir susijusius reikalavimus, bet einame ir per gerąsias etikos kodekso praktikas, tokias kaip lygių teisių politika, nediskriminavimas, lygios ir kokybiškos sąlygos darbuotojams, vairuotojams tinkamos pertraukos, laikantis reikalavimų, apgyvendinimo vietos, kad galėtų pailsėti ir tęsti darbus. Kuo toliau, tuo labiau, augant įmonei, auga mūsų kompetencijos ir noras atliepti geresnes socialines sąlygas ir vis labiau orientuojamės tomis kryptimis.“
„Baltic Transline“ dirba beveik 5000 darbuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Atliepti visų poreikius nėra lengva ir dėl to, kad kolektyve – ne tik iš skirtingų tautybių, bet ir religijų atstovai. Transporto komercijos padalinio vadovė Ingrida Rimkienė teigia, kad tokia įvairovė neretai tampa iššūkiu, bet jie įveikiami ir vėliau sukuriantys bendrumo jausmą.
„Multikultūrinis kontekstas išmokė tam tikrų dalykų. Atsižvelgdami į mūsų kolegų kitataučių poreikius, pradėjome komunikuoti anglų kalba, kad informacija būtų priimtina visiems mūsų darbuotojams. Dirbti pradedame šiek tiek vėliau, kad sutaptų su daugelio Europos valstybių laiku, baigiame darbą taip pat vėliau, kada baigia didžioji Europos dalis. Taikome lankstų darbo laiko režimą, atsižvelgiame į jų kultūrinius, religinius poreikius, nes turime darbuotojų iš įvairiausių šalių“, – apie kitokią darbo kultūrą pasakoja I.Rimkienė.
„Visada stengiamės priskirti jiems mentorius, kalbančius jų kalba. Jei turime tos šalies vairuotojų, visada stengiamės, kad su jais dirbtų komercijos žmonės, galintys kalbėti jų kalba. Ne tik tautų, bet ir kalbų įvairovė, manau, yra mūsų įmonės tam tikras išskirtinumas ir privalumas.“
Nepaisant to, kad tarptautinius pervežimus vykdančios logistikos kompanijos kol kas negali aplinkosaugos srityje pasiekti didesnio proveržio ir ženkliai sumažinti neigiamą poveikį gamtai, jos daugiau dėmesio skiria socialiniams ir valdysenos veiksniams.
„Baltic Transline“ taip pat jau aktyviai komunikuoja darbuotojams apie tikslus, formuoja tvarumo strategiją ir rengiasi ataskaitos metams, kurie prasideda jau kitąmet. „Viskam reikia ganėtinai nemažai laiko. Neužtenka pasitvirtinti politikas ir sakyti, kad viskas, mes faini, mes turim, mes taikom ir nieko daugiau daryti nereikia. Viskas tuo nesibaigia“, – tvirtina „BTL Group“ Kokybės specialistas K.Ranšys.
„Reikia komunikuoti, dirbti su žmonėmis, juos informuoti, organizuoti mokymus, įtraukti juos į veiklas. Tik per aktyvų įtraukimą galima žymiai greičiau sumažinti galimą pasipriešinimą pokyčiams.“
Transporto komercijos padalinio vadovė I.Rimkienė pastebi, kad tokiame gausiame ir skirtingame kolektyve reakcija į tvarumą ir su juo susijusias naujoves – neišvengiamai skirtinga.
„Yra grupė žmonių, kuriems tvarumas dar mažai pažįstamas, su jais tikrai reikia nemažai dirbti ir įdėti pastangų, duoti papildomo dėmesio, informuojant juos, supažindinant, kas yra tvarumas, kokių priemonių kiekvienas darbuotojas gali imtis kasdieninėje veikloje, tam, kad prisidėtų prie įmonės iškeltų tikslų įgyvendinimo ir kad visi bendrai pasiektume užsibrėžtus rodiklius.,
Tačiau yra ir kita dalis žmonių, kurie jau taiko tam tikrus tvarumo principus savo namuose, savo šeimose ir tas pačias vertybes jie nori matyti savo darbo vietoje, jie tą taiko ir darbdaviui, todėl mes privalome atsižvelgti ir į jų lūkesčius, kad atitiktume būtent tokių žmonių viziją – koks turėtų būti darbdavys, kokia turėtų būti jo darbo vieta arba kaip turėtų atrodyti ta darbdavio kuriama gerovė darbuotojui.
Trečia kategorija yra tie, kurie dar tik potencialiai gali tapti mūsų darbuotojais. Pastebime, kad dalis žmonių, rinkdamiesi įmonę, žiūri ne tik į tai, kokią darbo vietą ar atlygį gali pasiūlyti. Šiuolaikiniam jaunimui taip pat yra svarbu ir tvarumo temos, ką įmonė veikia, kaip ji atrodo socialinėje erdvėje, kokiomis iniciatyvomis užsiima, ką gali pasiūlyti darbuotojams, į kokias veiklas įtraukti.“
Logistikos kompanija stengiasi kuo daugiau savo veiklos skaitmenizuoti. Ne tik tam, kad būtų galima matyti rezultatus ir taikomų naujovių pagrįstumą ir naudingumą. Tai pasitarnauja ir siekiant įtraukti darbuotojus į tvarumo procesus.
„Tai padeda žmonėms parodyti, kokią vertę savo, atrodytų, mažais darbais ir mažu indėliu į kasdienius procesus jie sukūrė“, – teigia „BTL Group“ Transporto komercijos padalinio vadovė. „Norint, kad žmogus kažką darytų, jis turi suprasti, kam tai yra reikalinga, turi suvokti vertę to, ką daro. Iš kitos pusės, jis turi matyti rezultatą to, ką jis pasiekė. O sudėjus tą mažą rezultatą mūsų tūkstančių darbuotojų, galime pasiekti, manau, visai neblogų tikslų bendrame kontekste.“
Kaip logistikos kompanijos stengiasi sumažinti savo CO2 pėdsaką? Kodėl dar anksti kalbėti apie elektrinius vilkikus? Kas padeda užtikrinti gerą kolektyvo savijautą ir bendrų tikslų siekį, kai kompanijoje dirba beveik 5000 darbuotojų? Atsakymai – laidoje „Tvarumo kodas“.
