„Obuolius reikia lyginti su obuoliais. Rašant apie jūros vėjo energetiką, reikia išmanyti tam tikrą specifiką. Lyginant projektus Šiaurės ir Baltijos jūroje, reikia žinoti, kad Šiaurės jūra vėjingesnė, tad ir projektų efektyvumas ten maždaug 20 proc. didesnis.
Dar vienas „lyginimas“ su tuo pačiu Vokietijos jūros parku. Kabelį, kuris sudaro 30 proc. projekto vertės, Vokietijoje nuties valstybė, o pinigus už jį vystytojas sumokės per 20 metų po projekto įgyvendinimo. Tuo tarpu Lietuvos atveju kabelį ties vystytojas, kuris, turėdamas kompetencijas, nuties jį greičiau ir pigiau, nei tai darytų pati valstybė, ir darys tai savo kaštais.
Kabelio vertė Lietuvos atveju mažiausiai apie 500–600 mln. eurų. Todėl, jei lyginti obuolius su obuoliais pagal Vokietijos scenarijų, būtų galima teigti, kad Lietuva gavo iš vystytojo ne 20 mln., o gerokai virš pusės milijardo eurų“, – feisbuke parašė ministras.
„Verslo žinių“ ketvirtadienio publikacijoje pastebima, kad pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo parko vystytojo konkurso rezultatai vargiai gali lygiuotis su gerokai sėkmingesniais aukcionais, vykstančiais kitur.
Liepą pranešta, kad už leidimą 120 kv. km plote vystyti 700 MW galios projektą aukcione pasiūlyta 20 mln. Eur. Potencialūs laimėtojai, dėl kurių dar turi būti atliktas nacionalinio saugumo interesų vertinimas – „Ignitis grupė“ ir „Ocean Winds“.
„Beveik tuo pat metu, kaip ir Lietuvos projektas, greta vyko ir Vokietijoje surengtas aukcionas, kurio metu buvo parduota teisė į keturias jūrinio vėjo zonas Šiaurės ir Baltijos jūrose. Iš viso jo metu BP ir „Total Energies“ gavo teisę vystyti 7 GW galios jūrinio vėjo parkus – tai yra 10 kartų daugiau nei Lietuvos konkurso atveju. Tačiau pritrauktos vystytojų įmokos, oficialiais duomenimis, siekė 12,6 mlrd. Eur – nė iš tolo su lietuviškąja nepalyginamą sumą“, – rašo vz.lt.
Savo ruožtu D. Kreivys teigė, kad lobistų virkavimai dėl neva nevykusio jūrinio vėjo parko konkurso jam pradeda priminti Visagino atominės istoriją.
„Tuomet neva brangios ir nereikalingos, o dabar – gaila, kad taip ir nepastatytos. (…) Dviejų parkų galia – kaip nepastatytos Visagino atominės elektrinės. Jūros vėjo parkai konkuruos su įgyvendinamais saulės ir vėjo projektais sausumoje, vadinasi, mažės jų pelno marža. Tai atsilieps vystytojų pelnams – tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios liejamos graudžios ašaros. Tačiau jūros vėjo parkai užtikrins žemesnį kainų lygį mūsų žmonėms, mūsų verslams, mūsų eksportuotojams, kas ir yra mūsų pagrindinis tikslas.
Keista skaityti kritiką konkursui iš tų, kurie, ministerijos žiniomis, nei ketino dalyvauti šiame konkurse, nei turėjo tam reikalingus finansinius pajėgumus, nes investuoti tektų apie 2 mlrd. eurų. Viešos konsultacijos prasidėjo dar prieš metus, konkurso sąlygos buvo viešos, visiems iš anksto žinomos, bent dvidešimčiai stambiųjų užsienio vystytojų pristatytos individualiai, taigi, galėjo dalyvauti visi norintys. Jokių oficialių pretenzijų nebuvo gauta“, – dėstė ministras.
