„Mes maitiname žemę, žemė maitina šeimas“, „900 šeimų – be pajamų“, „Ne Lifosos konservavimui“, „Norime dirbti čia, nenorime migruoti“, – tokius ir panašius plakatus rodė mitinguojantys profsąjungų nariai.
„Pagrindinis mitingo tikslas yra išsaugoti 900 darbo vietų, išsaugoti tokį fabriką. Nes uždarys, žmonės neturės darbo ir iš ko tada gyvens 900 žmonių ir 900 šeimų? Kitas dalykas, valstybė nebeteks mokesčių, kurie buvo mokami labai geri. O dar kitas dalykas – ką, metalo laužas liks? Nes ką su tuo fabriku darys po to“, – trečiadienį protesto metu teigė „Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Pasak jos, įmonės vadovybė bandė susitarti su ministerijomis ir Vyriausybe dėl tolesnės veiklos, bet institucijų veiksmai ir komunikacijos trūkumas sudaro įspūdį, kad nenorima reaguoti į bendrovės problemas.
„Institucijos turi atsisėsti normaliai su įmonės vadovybe, su laikinuoju administratoriumi ir išsiaiškini, kokia yra problema, kokios kliūtys. Nes ministrė pirmininkė sakė, kad nori, jog fabrikas dirbtų, bet iš kitos pusės atėjęs administratorius pradeda vykdyti sankcijas, pagal visas taisykles, tai įmonė iš esmės negali veikti.
Kur ta problema? Tai susėskime ir spręskime ją. Bet dabar toks įspūdis, kad niekas su niekuo nesikalba. Vadovybė Seime susitiko su visomis institucijomis kovo mėnesį, jokių sprendimų nebuvo priimta. Dabar jau liepa ir vėl jokių sprendimų“, – aiškino profsąjungos pirmininkė.
„Kodėl kitose šalyse veikia to paties koncerno įmonės? Nes yra suinteresuotumas veikti. Ir aš suprantu, kad procedūros yra sunkios, bet pasimokykime“, – pridėjo ji.
„Lifosa“ įmonės nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininko Vitalijus Varnas teigė, kad įvykus konservavimui bendrovę gali palikti apie 80 proc. darbuotojų.
„Nuo spalio 1 d. gali prasidėti atleidimai. Rugpjūčio 2 d. turėsime susėsti su vadovybės darbuotojais ir atrinkti, kuris darbe pasiliks, kuris – ne. Bet tų, kurie nepasiliks, yra didesnė dalis, apie 80 proc. darbuotojų gali prarasti darbo vietas“, – mitinge kalbėjo V. Varnas.
Kėdainių rajono savivaldybės mero Valentino Tamulio teigimu, „Lifosoje“ darbuotojų atlyginimas visuomet buvo apie 1 tūkst. eurų didesnis nei Kauno regione, o jei įmonė iš tikro netektų 80 proc. darbuotojų, tektų atleisti apie 700 žmonių.
Jis taip pat pabrėžė, jog „Lifosa“ yra svarbus Kėdainių regiono socialinis partneris, socialinių, kultūrinių, visuomeninių projektų rėmėjas.
„Lifosa“ vienareikšmiškai turi dirbti. Neleiskime sužlugti tokiai įmonei, su tokiu dideliu darbuotojų skaičiui, pelningai dirbančia įmone“, – kalbėjo V. Tamulis.
Mero teigimu, bendrovė valstybei, savivaldybei perveda didelę mokesčių sumą, savivaldybė netektų apie 0,5 mln. eurų biudžeto įplaukų.
„Lifosai“ tapus „EuroChem“ sudėtine dalimi, įmonė sumokėjo valstybei kažkur 472 mln. eurų mokesčių, (....) įmonė visąlaik dirbo pelningai, svariai prisidėdavo savo įplaukomis į valstybės biudžetą“, – sakė V. Tamulis.
„Kėdainių rajono savivaldybė gauname iš šios įmonės nekilnojamojo turto mokestį, žemės mokestį. Bendroje sumoje – apie virš pusės milijono“, – pabrėžė jis.
„Lifosa“ laikinojo administratoriaus atstovas: nesame suinteresuoti veiklos stabdymu
Į situaciją sureagavo ir „Lifosos“ laikinojo administratoriaus atstovas Gintaras Adomonis.
„AB „Lifosa“ yra labai svarbus regiono darbdavys, todėl suprantame įmonės darbuotojų nerimą, „Lifosos“ valdybai paskelbus apie planus įšaldyti gamyklos veiklą šių metų rudenį. Mes nuolat bendraujame tiek su įmonės vadovybe, tiek su Lietuvos institucijomis, todėl galiu pasakyti, kad įmonės veiklos stabdymu nesame suinteresuoti nei mes, nei valstybė.
Esu tikras, kad sprendimai, leidžiantys įmonei veikti nepažeidžiant sankcijų režimo, egzistuoja ir tikiuosi, kad bendromis pastangomis jie bus surasti. Kartu su komanda dirbti pradėjome nuo gegužės 24 dienos, per kiek daugiau nei du mėnesius gavome beveik 400 prašymų atlikti sandorius. Iki šiol visas 400 užklausų patvirtinome, sprendimą absoliučiai daugumai jų priėmėme per parą.
Administratorius tvirtina visus mokėjimus: nuo buities smulkmenų iki įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti privalomų prekių.
Šiuo metu tikriname ir analizuojame „Lifosos“ prašymą leisti dirbti su Vokietijoje veikiančia grupės įmone „Eurochem Agro“, kurį įmonė pateikė liepos 13 d., o papildomus reikalingus dokumentus – vakar.
Tai galėtų būti vienas iš problemos sprendimo būdų, jei paaiškėtų, kad iš sandorio naudos negautų sankcionuoti asmenys“, – rašoma žiniasklaidai pateiktame komentare.
Mitinguotojai nemano, kad bendrovės konservavimas yra pateisinamas
Mitinguojantys „Lifosa“ profsąjungų nariai nemano, kad tai, jog bendrovės akcijas valdo įmonė, priklausanti sankcionuojamiems Rusijos verslininkams, turi reikšti jos uždarymą ir šimtų darbo vietų praradimą. Anot jų, gamyklos konservavimas yra perdėtos reakcijos rezultatas.
„Kaip gali negirdėti žmonių. Juk mes ne iš gero gyvenimo čia atvažiavome. Mes atvažiavome reikalauti to, ko mums reikia! (...) Aš galvoju, kad perdėta viskas, nes galima rasti kitokių sprendimų, kurių yra Europoje. Ir tikimės, kad blogiau nebus“, – Eltai teigė vienas iš mitinguotojų.
Taip pat, anot dalyvavusiųjų mitinge, tai priminimas valdžiai, kad ši yra įsipareigojusi dirbti Lietuvos žmonėms ir spręsti jų problemas.
„Aš manau, kad žmonės turi problemą ir turi teisę reikalauti jos sprendimo. O Lietuvos valdžia yra įsipareigojusi dirbti Lietuvos žmonėms ir spręsti problemą“, – Eltai aiškino mitinguotoja.
M. Navickienė: Užimtumo tarnyba siūlytų alternatyvas atleidžiamiems „Lifosos“ darbuotojams
Užimtumo tarnyba (UŽT) ruošiasi planuojamam laikinam fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ uždarymui ir darbuotojų atleidimui bei siūlys darbo netekusiems Kėdainių rajono gyventojams alternatyvas, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Taip ministrė teigė trečiadienį greta Vyriausybės vykus Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir „Lifosos“ nepriklausomos profesinės sąjungos mitingui. Jo dalyviai įspėja, kad užkonservavus gamyklos veiklą, darbo netektų apie 80 proc. arba 700 įmonės darbuotojų.
„UŽT (...) pasiūlė pagalbą tiek „Lifosos“ darbuotojams, tiek su pačia „Lifosa“ palaikome ryšį. Būtume pasiruošę ir su pasekmėmis taip pat dirbti, siūlyti darbuotojams alternatyvas, vertinti jų kompetenciją ir spręsti tą klausimą, jei (...) reikėtų darbuotojams pasiūlyti alternatyvą“, – Vyriausybėje žurnalistams komentavo M. Navickienė.
Pasak jos, UŽT jau yra „budėjimo režime“ ir vertina „Lifosos“ darbuotojų galimybes iš naujo įsitvirtinti Kėdainių rajono darbo rinkoje.
„Nereikėtų net laukti atleidimo lapelių, jau dabar Užimtumo tarnyba vertina, kokios galėtų būti alternatyvos, kokių kompetencijų žmonių reikia regione“, – sakė ji.
„Tai nebūtų paprastas iššūkis, bet sprendimų paieška vyktų, ieškotume, kaip padėti“, – pabrėžė M. Navickienė.
M. Navickienė taip pat pažymėjo, kad Kėdainiuose naujų darbo vietų visiems galimai darbo neteksiantiems „Lifosos“ darbuotojams greičiausiai neužtektų, jų reiktų ieškoti kitose regiono savivaldybėse.
„Tuose pačiuose Kėdainiuose, turbūt, būtų sudėtinga. Reikėtų vertinti viso regiono perspektyvą ir siūlyti kažkokias pozicijas vertinant visą regioną“, – sakė ministrė.
G. Skaistė: raginčiau „Lifosos“ vadovybę konstruktyviau dirbti, o ne reikalauti sankcijų švelninimo
Po trečiadienį surengto profsąjungų mitingo ministrę pirmininkę pavaduojanti finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad taikomos sankcijos netrukdo bendrovei veikti. Anot jos, įmonės vadovybė turėtų siekti konstruktyvesnės veiklos, o ne reikalauti sankcijų švelninimo.
„Aš labiau raginčiau įmonės vadovybę konstruktyviau dirbti ir ieškoti sprendimų, kaip galima būtų geriau veikti esamojoje situacijoje ir neapsimesti, kad nei ponas Melničenko (Rusijos oligarchas Andrejus Melničenka, kuriam priklauso didžioji dalis „EuroChem Group“ akcijų – ELTA), nei sankcijos, nei priežastys, dėl kurių taikomos sankcijos, neegzistuoja“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
Taip pat, anot jos, prie Vyriausybės rūmų vykęs mitingas, kilęs dėl įmonės vadovybės sprendimo konservuoti bendrovę – galimai A. Melničenko valią vykdančios vadovybės bandymas sukurti spaudimą nuimti sankcijas Rusijai.
„Įmonės vadovybė vykdydama savininko valią kartais bando Vyriausybę paspausti, kad tos sankcijos būtų iš viso nuimtos. Bet kaip ir minėjau, sankcijas nustato ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir tai darome dėl priežasčių, kurios visiems yra žinomos“, – paminėjo ji.
Taip pat, anot ministrės, Vyriausybei rūpi tolimesnis „Lifosos“ veikimas, tad ji užtikrino efektyvesnę veiklą, paskirdama laikinąjį administratorių, kuris nuo gegužės patvirtino 400 sandorių.
„Kad tas veikimas būtų efektyvesnis man atrodo, kad iš savo pusės padarėme žingsnį paskyrus laikinąjį administratorių“, – sakė ji.
„Naujasis administratorius dirba du mėnesius ir per juos patvirtinti 400 sandorių, tad įmonė veiklą vykdyti gali. Tačiau, jeigu nori vykdyti veiklą, kuri prieštarauja sankcijoms – tokia veikla negalima“, – pabrėžė ji.
L. Savickas: „Lifosos“ situacija susiklostė dėl valdžios institucijų neveiksnumo ir sustabarėjimo
Tuo metu demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nario Luko Savicko teigimu, už „Lifosos“ darbuotojų padėtį tiesiogiai atsakingas valdžios institucijų neveiksnumas.
„Beveik 1 tūkst. „Lifosos“ darbuotojų jau spalį gali prarasti darbą ne todėl, kad nėra kitos išeities, kaip tik stabdyti gamyklos veiklą. Atvirkščiai – tokia situacija susiklostė dėl valdžios institucijų sustabarėjimo ir negebėjimo ar nenoro ieškoti sprendimų“, – sakė L. Savickas.
Parlamentaras priminė, kad dar praėjusių metų kovą, „Lifosą“ įtraukus į sankcionuojamų įmonių sąrašą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šalies žiniasklaidai teigė, kad Vyriausybė ir ministerijos, ypač tos, „kurios gali tiesiogiai pagelbėti, manau, kad turi rimtai žiūrėti į problemas, kurios kyla žmonėms, ir padėti“.
„Vis dėlto, panašu, kad į problemas buvo tik žiūrima. O pagalba, kad įmonė bent minimaliai galėtų tęsti darbą, nesuteikta. Kitaip dabar tūkstančiui darbuotojų ir jų šeimoms negrėstų prarasti pagrindinį, dažnai ir vienintelį, pajamų šaltinį“, – teigė jis.
Jo nuomone, priežastys, dėl kurių gamykla atsidūrė sankcionuojamųjų sąraše, pagrįstos, vis dėlto sankcijos taip pat turi būti taikomos išmintingai, o Vyriausybė ir atsakingos ministerijos privalėjo visuomenę informuoti, kokie sprendimai galimi, kokie siūlymai svarstomi, kokia pagalba, priklausomai nuo galutinių sprendimų, bus suteikta darbuotojams.
Be to, priduria jis, uždarius gamyklą, visas Kėdainių regionas atsiduria sudėtingoje situacijoje, nes ten „Lifosa“ buvo viena pagrindinių darbdavių.
„Negalime atmesti, kad tai turės reikšmingos įtakos ir Lietuvos ekonomikai, todėl Vyriausybė nebegali slėptis už lakoniškų frazių dėl pritaikytų sankcijų, laikas ieškoti racionalių sprendimų, kaip sušvelninti situaciją, o klausimo svarstymą geriausia perkelti į Seimą“, – ragino L. Savickas.
„Atsižvelgiant į esamą padėtį, kyla klausimas, ko verti valdančiųjų programiniai šūkiai apie pareigą „bet kuriomis sąlygomis ginti visuotinį interesą“ ar aktyviai atstovauti ekonominiams, politiniams, socialiniams Lietuvos piliečių lūkesčiams? Priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, egzistuoja, bet tam reikia aiškios politinės valios ir ministerijų gebėjimo girdėti bei kalbėtis“, – teigė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį, reaguojant į planuojamą laikiną fosforo trąšų gamyklos „Lifosą“ uždarymą, prie Vyriausybės įvyko profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir AB „Lifosa“ nepriklausomos profesinės sąjungos surengtas mitingas, kuriame reikalauta apsaugoti bendrovę nuo uždarymo.
Liepos 3-iąją „Lifosą“ valdanti Rusijos kapitalo grupė „EuroChem“ pranešė, kad bendrovė gali būti laikinai konservuojama, o su šalies valdžia nepavykus sutarti dėl jos veiklos normalizavimo bus konsultuojamasi dėl gamyklos likimo apskritai. Konservavimo metu dalį darbuotojų žadama išsaugoti.
Taip nutarta po daugiau kaip metus trunkančių tiekimo grandinės sutrikimų ir amoniako trūkumo, Vyriausybei pritaikius „Lifosai“ sankcijas ir paskyrus laikinąjį administratorių.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“ – ji iki karo Ukrainoje priklausė oligarchui Andrejui Melničenkai, o šiuo metu jos naudos gavėja yra verslininko žmona Aleksandra. Jie abu įtraukti į ES sankcionuojamų asmenų sąrašą.
„EuroChem Europe“ vadovas ir „Lifosos“ valdybos pirmininkas Marcas Hechleris birželio pradžioje teigė, kad gamyklos ateitis priklausys nuo to, ar ji galės būti „EuroChem“ grupės tiekimo ir pardavimų grandinės dalimi, tačiau Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas tuomet sakė, kad toks variantas neįmanomas.
„Lifosos“ vadovas ir jos akcininkės „EuroChem“ darbuotojas Andrijus Savčukas birželį sakė, kad dėl daugiau nei metus trunkančių apribojimų bendrovė jau prarado apie 100 mln. eurų pajamų. „Lifosa“ pernai uždirbo 30,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus mažiau nei 2021 metais (120,7 mln. eurų), bendrovės pajamos sumažėjo beveik perpus – iki 274,5 mln. eurų (2021 metais – 526 mln. eurų).
Nuo gegužės 24-osios Finansų ministerija laikinąja „Lifosa“ administratore metams paskyrė Gintaro Adomonio vadovaujamą bendrovę „Valnetas“, kuri dirba su advokatų profesine bendrija „Noor legal“ ir finansinių technologijų įmone „Banking lab“.
Pirmadienį su „Lifosos“ profesinių sąjungų vadovais susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Vyriausybė yra suinteresuota, kad bendrovė būtų išsaugota ir tęstų veiklą.
Įmonėje, „Sodros“ duomenimis, liepos 25 d. dirbo 907 darbuotojai.
