Tą Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimas pabrėžia Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį pasiūlius Vyriausybei raštiškai susitarti su Baltijos partnerėmis dėl atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 m. vasarį, o ne tų metų pabaigoje.
„VGT nariai manome, kad keblumų būti neturėtų, nes tiek iš Latvijos, tiek iš Estijos politinės vadovybės pusės 2025 m. vasaris įvardinamas kaip data, kada būtų galima tą padaryti. Dėl to nematome, kad galėtų būti kokios kliūtys“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad sudaryti raštišką sutarimą svarbu siekiant spartesnės sinchronizacijos „tęstinumui užtikrinti ir neapgręžiamumui užfiksuoti“. Anot jo, yra numatyti ir alternatyvūs planai, jei raštiškas konsensusas nebūtų pasiektas.
„Manome, kad nėra jokių kliūčių to nepadaryti ir nereikės junginėti jokių alternatyvių scenarijų“, – pabrėžė jis.
Jo teigimu, Latvijoje ir Estijoje vyrauja politinis sutarimas sinchronizuotis anksčiau, tačiau Vilnius dar neturi raštiško Rygos ir Talino sutikimo būtent dėl 2025 m. vasario.
Vyriausybę VGT paragino sudaryti susitarimus tiek politiniu, tiek elektros perdavimo sistemų operatorių lygiu.
Latvijai ir Estijai nedemonstruojant pritarimo Lietuvos ambicijoms sinchronizuotis su Europa kitąmet, pirmadienį sušauktoje VGT aptartas Lietuvos elektros energetikos sistemos prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklo.
„Čia tikrai jaučiame vietomis skirtingos motyvacijos, kitose vietose – skirtingų interesų samplaiką. Dabar sakome, kad liko nedaug laiko, pusantrų metų. Arba turime kažkokį konkretų planą, arba vis dar esame skirtinguose puslapiuose“, – kalbėjo K. Budrys.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje (vadinamajame BRELL žiede), kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje.
VGT posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį žurnalistams sakė, kad Lietuva techniškai pasiruošusi sinchronizuotis 2024 m. pradžioje, tačiau, jo teigimu, kompromisinis pasiūlymas pateiktas siekiant išlaikyti Baltijos šalių vienybę.
D. Kreivys akcentavo, jog Ryga ir Talinas išreiškė „labai aiškią politinę valią“ atsijungti nuo BRELL 2025 m. pradžioje.
Pagal dabar galiojantį susitarimą su Europos Komisiją, Baltijos šalys sinchronizuotis su kontinentine Europa turi iki 2025 m. pabaigos.
Nėra prieš, bet laukia politikų susitarimo
Valstybės gynimo tarybai (VGT) pasiūlius Vyriausybei raštiškai susitarti su Latvija ir Estija dėl sinchronizacijos 2025 m. vasarį, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai tikina, jog tokia atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos data yra galima, tačiau ji pirmiausia turėtų būti patvirtinta politiniu lygiu.
Latvijos elektros tinklų valdytojos AST teigimu, visų trijų valstybių operatoriai galėtų pasirašyti susitarimą po to, kai tą padarys politikai.
„Spartesnė sinchronizacija yra politinis sprendimas. Kuomet Baltijos šalių lyderiai sutars dėl naujos datos, AST yra pasirengusi pasirašyti susitarimą su kaimyninių šalių perdavimo sistemų operatoriais“, – Eltai atsiųstame AST komentare teigė AST valdybos narys Gatis Junghanis.
Jis pabrėžė, jog 2025 m. pradžia yra anksčiausia data, kada Lietuvos, Latvijos ir Estijos tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa būtų įmanoma ekonomiškai ir techniškai.
„AST laikysis bendrojo techninio spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos techninio plano, kad pasiruoštų sinchronizacijai iki datos, dėl kurios bus sutarta (politiniu lygiu – ELTA)“, – pažymėjo G. Junghanis.
Savo ruožtu Estijos elektros sistemos valdytoja „Elering“ savo atsakyme teigė, kad kol kas galioja 2018 m. pasiektas Baltijos šalių ir Europos Komisijos susitarimas sinchronizuotis 2025 m. pabaigoje.
„Tai yra grafikas, kurio visos šalys nuo to laiko ir laikosi, kol kas jis nepasikeitė. Jei šis susitarimas keistųsi, tai bus padaryta politiniu lygiu“, – Eltai teigė „Elering“ atstovė Katlina Klemmer.
Pasak jos, VGT pasiūlytas sinchronizacijos terminas yra sparčiausia galima atsijungimo nuo BRELL data, kuomet šalys galėtų prisijungti prie Europos tinklų prisiimant „priimtinas rizikas“.
„Latvijos, Estijos bei Europos Komisijos ekspertai sutarė, jog 2025 m. yra pati anksčiausia data, kada Baltijos šalių prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų būtų įmanomas su priimtinomis rizikomis“, – sakė K. Klemmer.
Estijos operatorės atstovės teigimu, sinchronizuotis 2025 m. vasarį Latvijai ir Estijai pavyktų, nes šalims pavyko susiderėti su statytoju ir beveik metais paankstinti dvišalės elektros oro jungties eksploatacijos pradžią.
