Taip pat, pasak jos, 2024 metais pabaigus trečią liniją tarp Latvijos ir Estijos, neliks rimtų argumentų toliau atidėti sinchronizaciją.
„Kitų dviejų (Baltijos – ELTA) valstybių argumentų pusėje yra dar keletas projektų. Iš esmės pagrindinis yra trečia linija tarp Estijos ir Latvijos, kuri turėtų būti pabaigta 2024 metais, ir tuomet bent jau kažkokių rimtų argumentų tolesnėms diskusijoms būtų jau gerokai mažiau, nes tokia praktika. „Harmony Link“ ir visa kita tikrai gali būti įgyvendinti vėliau, jau Lietuvai, Latvijai ir Estijai sinchronizavusis su kontinentine Europa“, – pirmadienį LRT televizijai teigė I. Šimonytė.
Premjerė priminė, kad šis nesutarimas dėl Baltijos šalių gebėjimo sinchronizuotis randasi dėl skirtingo pasiruošimo lygio studijų išvadų vertinimo.
„Faktas tas, kad jie nevertina to pasiruošimo taip, kaip mes vertinam savo ir kitų Baltijos valstybių pasiruošimus, nes buvo atliktos trys studijos. Mūsų supratimu, jos yra iškalbingos. Jos iš esmės pasako, kad galima desinchronizaciją atlikti anksčiau ir sinchronizuotis su KET. Tačiau, kaip minėjau, būtent šiam techniniam sinchronizavimo veiksmui reikia visų trijų valstybių, kad ir visos trys valstybės tų studijų išvadas skaitytų vienodai. Deja, kai kurias išvadas mes tebematome skirtingai“, – sakė ji.
ELTA primena, kad iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje (vadinamajame BRELL žiede), kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje.
Lietuva siekia sinchronizaciją su Vakarų Europos tinklais įgyvendinti 2024 metais. Dėl to svarstoma nepratęsti BRELL sutarties, kuri automatiškai prasitęsia kiekvienų metų vasario 7 d. Pagal ją, apie sprendimą reikia pranešti bent prieš pusę metų, t. y. iki rugpjūčio 7 d. Sutarties nutraukimo siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Rygos ir Talino pritarimo.
„Litgrid“ direktoriaus Roko Masiulio teigimu, Baltijos partnerės iki šiol rimtai nesiruošė atsijungimui nuo BRELL, dėl to šiuo metu Lietuva svarsto visus įmanomus variantus – įskaitant ir pasitraukimą iš BRELL sutarties be latvių ir estų.
Pasak R. Masiulio, ji yra automatiškai nepratęsiama, jeigu viena šalis paskelbia apie išėjimą iš jos, tačiau kitos šalys yra laisvos sudaryti naują sutartį.
Su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi liepos viduryje susitikęs Gitanas Nausėda teigė, jog Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau, šalies vadovo teigimu, geriau būtų visoms Baltijos šalims laikytis bendros pozicijos.
Savo ruožtu E. Rinkevičius žurnalistams akcentavo vyraujantį politinį konsensusą kuo greičiau atsijungti nuo BRELL, tačiau pabrėžė, esą būtina rasti „pigesnį ir mažiau kiekvienai Baltijos valstybei problemišką“ būdą pasitraukti iš Maskvos valdomos sistemos.
Ruošiantis sinchronizacijai „Litgrid“ balandį atliko Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, be to, buvo atliktos kelios tinklo patikimumo studijos, kurios, Energetikos ministerijos teigimu, taip pat parodė, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
