Prekybos tinklas pirkėjus ruošia naujovėms – štai kas visiškai dings iš lentynų

Tas prekybos tinklas – tai „Lidl Lietuva“. Jis nuo kovo pradėjo riboti sveikatai nepalankių privačių prekių ženklų produktų rinkodarą vaikams.

Be to, tinklas žada palaipsniui pakeisti tokių produktų pakuotes atsisakant į vaikus orientuoto pakuočių dizaino. Nuo 2025 finansinių metų pabaigos vaikams pritaikytą dizainą galės turėti tik tų produktų pakuotės, kurie atitiks PSO sveikų maisto produktų kriterijus. Pavyzdžiui, ant privačių prekių ženklų produktų – sulčių, varškės sūrelių ir kt. – pakuočių esantys animaciniai paveikslėliai bus pakeisti kitais dizaino elementais.

Minėti PSO kriterijai apima produktų energinę vertę, taip pat juose esančių riebalų, cukraus, druskos ir saldiklių kiekį.

Planuojama, kad nuo 2026 finansinių metų pradžios tokių produktų pakuotės neturės vaikams pritaikyto dizaino.

Tokiu sprendimu tikimasi padėti spręsti Lietuvoje vyraujančią problemą – nesveiką vaikų mitybą. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad net ketvirtadalis 7–14 m. amžiaus vaikų Lietuvoje turi viršsvorio ar yra nutukę.

Pakuotės bus keičiamos palaipsniui, nes jos gaminamos dideliais kiekiais, todėl pirmiausia bus išnaudojamos dar turimos. Taip pat tam tikrais atvejais produktų reklamos vaikams ribojimui bus taikomos išimtys – Kalėdų, Velykų ir Helovyno laikotarpiais.

Tokie užmojai numatyti visos „Lidl“ grupės, veikiančios 31-oje šalyje, mastu.

Kaip nurodo „Lidl Lietuva“, į vaikus orientuotos reklamos apimtys Europoje auga kasmet: 2020 m. ši rinka siekė 3,5 mlrd. eurų, o 2021 m. – per 4,6 mlrd. eurų.

„Pakuotės dizainas daro labai didelę įtaką vaikų ketinimui pirkti prekes, įskaitant ir maisto. Įmonės skiria ypatingą dėmesį pakuočių dizainui ir tai atsiperka. Konditerijos gaminiai (saldainiai, sausainiai, sausi pusryčiai, ledai ir t.t.) – vieni populiariausių tarp vaikų, o šių produktų pakuotėms skiriama ypač daug dėmesio“, – portalui lrytas.lt sakė ISM Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos direktorė Lineta Ramonienė.

Kaip nurodė pašnekovė, vaikai neturi gebėjimo skaityti informacijos pakuotėje, suvokti prekės ženklo žinučių kitais būdais, tad paveikiausiais būdas juos pasiekti – pakuotės dizainas. Didelė konkurencija šioje prekių kategorijoje taip pat skatina gamintojus investuoti į patrauklesnes pakuotes.

Vaikus labiausiai taukia ryškių spalvų vaizdai ar animacinių filmų personažai. Veiksmingiausi – veikėjai iš žinomų animacinių filmų.

Tačiau pašnekovė pabrėžia: ne tik pakuotės vaizdas daro įtaką vaikams, bet ir atidarymo ar uždarymo būdas, pateikimas, tarkime, įvairios formos šiaudeliais, ar įdomus pakuotės išlankstymo būdas.

Labai patraukli ir galimybė laimėti pakuotėje esantį žaislą ar kitą smulkmeną.

„Tiriant ant pakuočių esančias raides ir teksto išdėstymą taip pat matome, kad dažnai tai – šriftai iš animacinių filmų, kuriuos vaikai lengvai atpažįsta. Šiuolaikinėje pakuotėje yra labai daug elementų, kurie daro įtaką vaikams: spalvos, raidės, piešiniai, priedai, medžiagiškumas ir t.t. Apibendrinus įvarius tyrimus, galima teigti, kad pakuotės įtaka ketinime rinktis prekes vaikų segmente yra labai didelė – apie 80 proc.“, – portalui lrytas.lt kalbėjo L.Ramonienė.

Jos teigimu, pastebima, kad daugiausia pokyčių pakuotėse, skirtose vaikams, susiję su tvarumo didinimu: daug gamintojų renkasi vis tvaresnes ir aplinkai draugiškesnes pakuotes. Taip pat matomas didelis postūmis vengiant lyties stereotipų naudojimo pakuotėse.

„Atsisakymas naudoti pakuotėje elementus, kurie daro įtaką vaikų ketinimui pirkti, yra dar vienas žingsnis tvarumo link ir yra labai sveikintinas. Tvarumas yra daugialypis įsipareigojimas pasiekti geresnę visų žmonių̨ gyvenimo kokybę. Ekonominis vystymasis, socialinė plėtra ir aplinkos apsauga yra tarpusavyje susiję̨ bei vienas kitą papildantys tvaraus vystymosi komponentai.

Šį prekybos tinklo žingsnį priskirčiau socialinei tvarumo sričiai, kai didinamas pirkėjo sąmoningumas ir bandoma mažinti neigiamą įtaką vartojimui.

Visgi sakyčiau, kad iš rinkodaros pusės, tų prekių, kuriose bus atsisakyta vaikams skirto dizaino, paskirtis visiškai pasikeis. Strategiškai šie produktai taps skirti vyresnio amžiaus pirkėjams, nes vaikai jų tiesiog nepastebės lentynose.

Ar verta visai atsisakyti produktų vaikams ir taip juos palikti nuošalyje, neįtraukt į apsipirkimo procesą, tai pat būtų galima diskutuoti. Manyčiau, kad tikslas turėtų būti kuo mažiau manipuliatyvi pakuotė, o ne visiškas vaikiško dizaino pakuočių atsisakymas. Vaikai yra svarbi dalis viso vartotojų rato“, – komentavo ISM Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos direktorė.

Į sveikatinimą orientuotų programų turi ir kiti prekybos tinklai. Tik, pavyzdžiui „Iki“ atstovė Vaida Budrienė pabrėžia, kad jų tikslas – ne tik vaikai, bet visi Lietuvos žmonės.

„Esame strateginis ėjimo programėlės „Walk15“ partneris, kuris yra ne tik pagrindinis ėjimo varžybų rėmėjas, bet ir suteikia progą, nuėjus 20 tūkst. žingsnių gauti nuolaidą kai kurioms prekėms „Iki“ parduotuvėse.

Kiek mums žinoma, esame bene vienintelis Europoje mažmeninis tinklas, kuris turi tokią programą. Ėjimą remiame neatsitiktinai: jam nereikia labai didelio fizinio pasirengimo ir yra skirtas visiems be išimties žmonėms“, – minėjo V.Budrienė.

Prekybos tinklas prisideda ir prie kitos iniciatyvos – yra pagrindinis „Velomaratono“ rėmėjas. Ir vėlgi šį renginį pasirinko neatsitiktinai: jis skirtas visokio amžiaus žmonėms, mėgstantiems judėjimą bet kokiomis tvariomis transporto priemonėmis.

Kitos prekybos tinklo iniciatyvos labiau susijusios su labdara: yra didžiausias ir seniausias „Maisto banko“ rėmėjas, siunčia produktus į Ukrainą, padedame čia gyvenantiems ukrainiečiams.

„Sveika gyvensena, kuri apima ir sveiką mitybą, yra strateginė „Rimi Lietuva“ veiklos kryptis, – sako prekybos tinklo atstovė Eglė Krasauskienė. – Nuolat įvairiomis iniciatyvomis skatiname ne tik darbuotojus sveikai maitintis, bet ir edukuojame visuomenę apie sveikus produktus ir raginame juos rinktis. Todėl jau kurį laiką specialiu ženklu „Rinkis sveikiau“ žymime produktus, kuriuose yra mažiau riebalų (arba sudėtyje yra kokybiškesnių riebalų), druskos, cukraus ir tuo pačiu esama daugiau skaidulinių medžiagų“.

Taikant šiuos kriterijus, apribojamas maisto priedų ir sintetinių dažiklių, sveikatai nenaudingų riebalų ir aliejų, genetiškai modifikuotų organizmų ir kitų ingredientų naudojimas.

E.Krasauskienė nurodė, kad produktus, kurie pažymėti minėtu ženklu, tinklo darbuotojai atrenka vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos „Rakto skylutės“ principais bei „Maisto pasirinkimo piramide“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, Šiaurės šalių mitybos rekomendacijomis ir „Rimi“ vidinėse procedūrose nustatytais reikalavimais.

Prekybos tinkas „Maxima“ puoselėja kiek kitokias – su sveikatinimu nesusijusias – dvi pagrindines socialinių projektų ir iniciatyvų rėmimo kryptis.

Gabiausi Lietuvos moksleiviai kasmet gali pretenduoti į prekybos tinklo įsteigtą „Lietuvos Maximalistų“ stipendiją. Vykdant programą renkami mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologiškumo, inovacijų ir pažangumo sričių „maximalistai“. 2022 metais stipendijoms skirtas fondas išaugo iki 100 tūkst. eurų, jį pasidalino 114 jaunuolių: jiems visus mokslo metus kiekvieną mėnesį buvo skiriamos 200 arba 100 eurų dydžio stipendijos.

Prekybos tinklas, kaip nurodė jo atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, turi ir specialų paskatinimą pažangiems tinklo darbuotojų vaikams. Geriausiai besimokančios darbuotojų atžalos gauna stipendijas ir yra kviečiamos į nemokamas vasaros stovyklas.

Nuolat bendradarbiaujama su „Maltos ordinu“, „Ankstukais“ „SOS Vaikų kaimu“, „Mamų unija“ ir kitomis socialinę misiją atliekančiomis organizacijomis.

„Norfos mažmenos“ atstovas Darius Ryliškis perdavė, kad tinklas organizuoja ir teikia materialinę, socialinę ir kitokią pagalbą mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkosaugos ir kitose visuomenei naudingose srityse.