Praėjusiais metais pelningai dirbo 8 Kauno savivaldybės administracijos valdomos įmonės, kurios kartu sugebėjo uždirbti 10 mln. eurų pelno.
Vis dėlto bendras rezultatas – gerokai kuklesnis, mat likusios 3 įmonės patyrė net 5,7 mln. eurų nuostolių. Šiame sąraše išsiskyrė bendrovė „Kauno vandenys“, kurios nuostoliai viršijo 4 mln. eurų.
Kauno savivaldybės atstovai vylėsi, kad šiemet finansiniai rodikliai bus dar geresni, – tokios prognozės grindžiamos aplinkybe, kad smarkiai sumažėjo energijos išteklių kainos.
Vaizdas smarkiai pasikeis
Dėl „Kauno vandenų“ nuostolių nėra jokios paslapties – juos daugiausia lėmė išaugusios išlaidos energijos ištekliams, todėl šių metų pradžioje Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) įtraukė išaugusių energijos išteklių kainos dedamąją į bendrovės „Kauno vandenys“ tiekiamo vandens kainą.
„Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus pranešė, kad įmonė pelningai pradėjo dirbti jau vasario mėnesį, kai pradėjo galioti naujieji tarifai. Jie nebuvo didinami nuo 2014 metų.
Netrukus įmonės vadovybė dar kartą atsikvėpė – elektros kaina smarkiai krito. Elektros energijai tenka beveik 30 proc. visų „Kauno vandenų“ išlaidų – daugiau jų skiriama tik darbuotojų atlyginimams.
Pasak R.Šulskaus, įmonės specialistai stengiasi kuo daugiau elektros energijos naudoti tuo paros metu, kai ji biržoje pigiausia. Sąnaudas dar sumažino pradėjusios veikti dvi saulės elektrinės. Jų skaičių ketinama didinti.
„Jeigu elektros energijos tarifai nepakils, šiemet jau tikimės uždirbti 6 mln. eurų pelno“, – vylėsi įmonės vadovas. Be to, stabilumas leistų nuo kitų metų esamus tarifus vartotojams sumažinti apie 10 proc. – apie tai jau kalbama su VERT atstovais.
Miestas gerokai praturtėjo
Kauno savivaldybės vyresnysis patarėjas Pranas Rakauskas pranešė, kad skirstant 2022 metų pelną 6,9 mln. eurų skirta dividendams ar pelno įmokoms akcininkams (savininkui) išmokėti. Kauno savivaldybės biudžetas pasipildė 6,7 mln. eurų.
„Kitos lėšos nukreiptos savivaldybės valdomų įmonių investicijoms“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Pasak jo, gerus „Kauno energijos“ rodiklius lėmė baigtos mokėti kompensacijos vartotojams už ankstesniais metais papildomai uždirbtą investicijų grąžą. Štai 2021-aisiais „Kauno energijos“ pelnas nesiekė net 0,5 mln. eurų.
P.Rakauskas mano, kad bent dvi pernai nuostolingai dirbusios bendrovės – „Kauno vandenys“ bei „Kauno autobusai“ – šiemet jau veiks pelningai, o likusios įmonės – stabiliai.
Užfiksavo kuklius skaičius
Valdymo koordinavimo centro duomenimis, visos šalies savivaldybių valdomų įmonių pajamos pernai augo trečdaliu – iki 1,3 mlrd. eurų, jos uždirbo 4,8 mln. eurų pelno. 2021-aisiais bendras nuostolis siekė 5,1 mln. eurų, o 2020 metais buvo uždirbta net 28,7 mln. eurų pelno.
Iš viso pelningai dirbo mažiau kaip pusė – 113 iš 235 įmonių, o kai kuriose Lietuvos savivaldybėse nebuvo nė vienos pelningai dirbusios.
Iš viso tik 37 įmonės, kurios sudaro vos 15 proc. bendro savivaldybių valdomų įmonių portfelio, išmokėjo dividendus.
„Viena vertus, galima pasidžiaugti, kad pernai šiame sektoriuje finansiniai rodikliai pagerėjo, kita vertus, turime įvertinti, kad ne visos Lietuvos savivaldybės įmonės dirbo sėkmingai. Bendrame portfelyje reikšmingą uždirbtų pajamų ir pelno pokytį daugiausia nulėmė tik Lietuvos didmiesčių šilumos tinklų sektoriaus įmonės“, – aiškino centro vadovas Vidas Danielius.
Jo teigimu, pokyčiai Lietuvos savivaldybėse ir jų įmonių valdysenoje vyksta, bet jie nėra pakankamai ambicingi, todėl ir pažangos tempas per lėtas.
